Krikšto tiesa neretai perdėm supaprastinama iki krikščioniško pradžiamokslio arba pirminio kultūrinio-religinio veiksmo žmogaus gyvenimo pradžioje. Tačiau ji yra daugiabriaunė, kaip ir kitos Šventojo Rašto tiesos. Nors į krikštą galima gilintis įvairiais aspektais, šį sekmadienį kalbėjau apie tai iš Mato 3 sk. Jono Krikštytojo ir Jėzaus patirties istorijos.
Aš kalbėsiu apie Tavo didingumo šlovingą spindesį ir Tavo stebuklingus darbus. (Ps 145, 5)
Antrasis Izraelio karalius Dovydas buvo giliai dvasingu žmogumi nuo pat savo jaunystės. Dar ganydamas tėvo avis, kūrė Dievui psalmes ir kontempliavo Jo kūrinijos darbus. Tapęs karaliumi, patyrė daug pavojų, klupo, vėl kėlėsi ir visą laiką pasitikėjo Viešpačiu, kuris arti. Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, kurie Jo šaukiasi tiesoje (Ps 145, 18). Psalmė 145 vadinama Dovydo gyriaus psalme.
Pašventinti, reiškia išskirti Dievui. Dievas išskyrė septintą dieną, kad žmogus poilsyje pažintų Dievą, Jo kelius, charakterį, Jo meilę. Tai atliekame skirtingomis dvasingumo išraiškomis, kurios yra Šventame Rašte. Šį kartą apie tris iš jų.
Balandžio 28 d., gražią pavasario sekmadienio popietę, Šiauliuose įvyko ekumeninė Velykų džiaugsmo šventė – „Mažutėlių Velykėlės“, skirta miesto „mažutėliams“, socialiai sunkiau gyvenančių žmonių grupėms, bei visai miesto bendruomenei.
