„Jis gina teises prispaustųjų.“ (Ps 146, 7)

Dievas yra didžiausias žmonių teisių Gynėjas. Žemiškos institucijos negali susekti visų teisių pažeidimų, nes kai kurias teises pažeidžia patys. Dievas suteikė įvairias teises žmonėms: teisę gyventi, teisę rinktis, teisę kurti gerovę, teisę tikėti laisva sąžine, teisę mąstyti ir išreikšti savo mintis laisvu žodžiu…

Todėl Jis geriausiai žino, kas ir kaip jas peržengia ar pažeidžia kitų atžvilgiu. Lengviausia pažeisti šio pasaulio silpnųjų, mažumų teises, tų, kurie negali savęs apginti, nes galios svertai ne jų pusėje. Tai vyksta visame pasaulyje kasdien. Kiekvienoje tautoje yra savo mažumos…

Tačiau Dievo angelai budi visuose karštuose žemės taškuose, kur didžiausias skausmas ir stipriausias slėgimas. Ir Dievas pats, vykdydamas savo teisingumą, apgina prispaustųjų teises. Tad pasigirsta vertinimai: „vis tik teisingumas dar gyvas žemėje, Dievas tikrai yra“.

Mes buvome ir nuodėmės vergais, prislėgti amžino prakeikimo ir pragariškos ugnies grėsmės. Tačiau Dievas apgynė žmogaus dvasinę teisę gyventi Jo amžinybės šviesoje, Jo karalystės didingumo šlovėje. Jei žemiškąsias teises gina, nors ne visada tobulai, teisininkai. Tai teisę į amžinąjį gyvenimą niekas negalėjo ir negali apginti, apart paties Dievo.

Kartą, pirmasis žmogus šią teisę prarado, iškeisdamas į savanaudiškos garbės, valdžios troškulį ir išdidumo geismą. Taip visa žmonija tapo pavergta prieš savo valią. Tačiau Dievas panoro apginti prislėgtųjų teises. Jis pats tapo mūsų amžinojo gyvenimo teisės garantu. Ją atgavę dovanai, nepraraskime iš naujo. Nes tai didžiausia iš didžiausių žmonių teisių – per tikėjimą gyventi amžinai Dievo karalystėje.

Nuotrauka Elenos Šumilovos