Kaip elgtis krikščionei žmonai, jei jos vyras tinginiauja, nesirūpina šeimos finansais, niekur nedirba, tik gyvena savo malonumui?

Ar šiuo atveju bažnyčia pateisintų separaciją (gyvenimą skyriumi)?

Giedrė

30 metų

Kaunas

***********

Krikščioniškos šeimos sutuoktinių santykių problemų niekada negalime spręsti skubotai ir vienpusiškai, t.y. tik vienam iš sutuoktinių parodant, ką reikėtų daryti, juolab siūlyti kraštutinę priemonę – atsiskyrimą. Juk šeima yra dviejų žmonių, vyro ir žmonos, meilės ir sąmoningo apsisprendimo jungtis Dievo akivaizdoje. Todėl ne vienas turėtų spręsti įsiskaudėjusią šeimos problemą. Čia svarbu, kad abu sutuoktiniai ieškotų sprendimų, siektų pasikeitimų, kurtų ir statydintų namus. Iškilus santykių problemoms, drąsinčiau jus abu ieškoti pagalbos, kreiptis į savo bažnyčios pastorių, prašyti pakonsultuoti, kad išvengtumėte vienpusiškumo, ir dar didesnio tarpusavio susipriešinimo. Tuomet drauge atrastumėte problemos priežastis ir sprendimo būdus.

Tiesa, Šventajame Rašte tingėjimas, atsakomybės nusipurtymas ir dykaduoniavimas yra smerkiami („Kas nenori dirbti – tenevalgo!” 2 Tes 3, 6-12), kaip ir perdėtas materialus rūpinimasis bei visiškas pasinėrimas į darbą, siekiant praturtėti bei apleidžiant kitas gyvybiškai svarbias funkcijas ir pareigas: mylinčio vyro, gero tėvo, uolaus tikinčiojo, garbingo piliečio atsakomybes („Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą bei į daugelį kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje” 1 Tim 6, 6 – 10).

Teisingai sako patarlė: „Lazda turi du galus”. Vienam iš sutuoktinių įnirtingai griebiant tvarkyti vieną lazdos galą, staiga gali pasirodyti kitas. Be to, manipuliacija artimu, kai vienas iš sutuoktinių grasina išeiti arba skirtis, jei tas kitas nepasikeis, nėra krikščioniškas problemų sprendimo būdas. Čia reikalinga Viešpaties išmintis, nuolankumas ir, žinoma, abipusis noras keistis. Nepamirškime, kiekviena situacija šeimoje skatina keistis abu partnerius. Sutuoktinių užduotis mylėti vienas kitą, o Dievo – juos keisti.

Jūsų situacijoje siūlau nenuleisti rankų, išlikti kantriai, ir abiem ieškoti konsultacinės pagalbos pas savo pastorių ar dievobaimingas brandesnes bažnyčios šeimas. Viešpats, šeimos Kūrėjas, telaimina Jus.

Pastorė Anželika Krikštaponienė