Ramiems adventiniams vakarams siūlau Tinos Mažeikienės eiles. Ji yra trijų vaikų mama, aktyviai tarnaujanti bažnyčioje bei visuomenėje. Šiauliuose studijavo socialinius mokslus ir teologiją. Dirba ir savanoriauja įvairiose socialinėse įstaigose bei dalyvauja skirtinguose projektuose. Tinos eilės mąslios ir švelnios, visada veda prie neprilygstančios Dievo meilės, alsuoja Jo artumu, išryškina Dievo mylimosios įvaizdį…

Žvelgiu į degančias žvakes

Žvelgiu į degančias žvakes.
Kiek, Viešpatie, Tavęs many yra?
Blizgučiai, šurmulys Tave užgožia,
Kitam vis atiduodama šlovė.
Nublanksta net Tavos aukos prasmė.

Žvelgiu į degančias žvakes…
Te primena jų man liepsna,
Kokia karšta meilė yr Tava
Ir džiaugiasi širdis mana,
O lūpos taria:
– Tau visa šlovė ir mano padėka!

Aš nuvalyta

Aš nuvalyta, nuprausta
Malonės Tavo pabučiuota.
Aš neverta,
Tačiau esu Tavo dukra.
Taip saugoma ir mylima,
Krauju Tavuoju atpirkta.
Ar gali meilė būt stipresnė!?
Mirei Tu už mane,
Save taip man padovanojai.
Dabar aš Tavo mylimoji!
Skausmo ašarom aš nuvalyta,
Krauju Tavuoju nuprausta.
Malonės Tavo pabučiuota…

Labas rytas

Aš noriu jaust saldumą Tavo
žodžių.
Kasdien gardžiuotis jais!
Nėra geresnio maisto mano
dvasiai –
Gyvybę teikianti versmė,
Priduodanti stiprybės ir jėgų!
Ir žodžiai Tavo –
Lyg švyturys tamsioj nakty
Parves mane namo, neleis
paklyst.
Tebūna užrašyti jie mano širdy!
Tarsi ant plokščių akmens įrėžti,
Kad neišsitrintų, būtų ten jie
amžinai,
Ir šlovę Tavo atspindėtų!

Ramaus vakaro

Ramybė nusileido žemėn
Su vakaru šiltu.
Nurimo ir mana širdis
Nuo rūpesčių dienos, vargų.
Tad pas Tave aš ateinu
Priglust prie Tavojo paties,
Tiesiog pabūt šalia,
Nieko neberašyt ir nekalbėt.
Tik džiaugtis Tavo artuma.
Tavoji meilė palietė mane…
Joje aš ištirpau ir pradingau
Manęs, žmogaus jau nebėra
Dalele Tavęs tapau…