Autorinė paroda. Naujos kartos menininkė kviečia „atkasti save ir kastis giliau“

Vakar, kovo 8-osios išvakarėse, naujosios kartos kūrėja Laima Beržinytė Gulbinienė (fotografė, altruistė, trijų sūnelių mama) pakvietė savo šeimą, artimuosius, bičiulius ir šiuolaikinio meno išraiškų mėgėjus iš Vilniaus, Šiaulių, Radviliškio ir Panevėžio į pirmąją autorinę fotografijų parodą „Vidya“.

Pavadinimas „Vidya“ – tai aukštesnio pažinimo troškimas, kuris nesustoja šiapus, nesukaustomas vartotojiškos kultūros, bet veržiasi į transcendenciją, krypsta anapus ir kviečia pažinti daugiau nei matome, ar galime paliesti. Laimai meninė fotografija yra nuostabus gilesniojo savęs suvokimo būdas. „Tai Dievo dovana…viena iš gijų, jungiančių su anapusiniu – mistiniu, nepažiniu pasauliui“, – pastebi menininkė. Tad parodos pagrindinė mintis – paraginti siekti aukštesnio pažinimo. „Ne gana būti vien tuo, ką turi, ar jau žinai“, – samprotauja parodos sumanytoja. Todėl jau pirmoji ekspozicijos erdvė iš karto įkūnija šią mintį vizualiai: nuotraukoje ranka kylanti iš smėlio gali „paimti“ žemiau fotorafijos pakabintą kastuvą ir „atkasti save“ – pažinti giliau. Arba gali „imti“ stiklainiuose pakabintą smėlį ir „užsikasti“, kaip vasarą vaikai pajūrio smėlyje, t. y. užkasti savo vidinį nerimą, skausmą bei pažinti save nurimus, nusižeminus.

Toliau apžiūrint darbus, apima aiškus jausmas, jog menininkei nelieka griežtos ribos tarp šiapus ir anapus, viskas tarpusavyje sąveikauja. Vis tik ji užfiksuotuose kadruose subtiliai išlaiko pusiausvyrą tarp žemiškojo ir mistinio prado. Vienodai šiltai žavisi žmonių santykiais, jų jaukaus būvio vaidmenimis (tėvų, senelių ir vaikų meile, vyro ir žmonos širdies saitais), atvirai pažvelgia į žmogaus pažeidžiamumą (cirko artistų gyvenimo sunkumus), bet čia nesustoja. Menininkė pati eina toliau ir kviečia žiūrovą „kastis“ giliau – tapti nuolatiniais gyvenimo mokiniais, atrasti dvasingumo ir tikėjimo vertę, neprarasti žingeidumo.

Laimos Beržinytės Gulbinienės nuotr. ‘Gavri’el. Nesavanaudiškumas = katarsis

Fotografė puikiai jaučia, kaip šie du pradai tarpusavy susiję – žemė ir dangus, kūnas ir dvasingumas, intelektualumas ir jausmingumas, veržlumas ir ramybė, mokslingumas ir tikėjimas, mamos vaidmuo ir Dievo bei gyvenimo mokinės pašaukimas – visa jos nuotraukose bei daiktinėse improvizacijose susitinka, žaidžia, jungiasi ir džiūgauja… Tai žemiškojo ir dangiškojo gyvenimo harmonijos pliūpsnis, žaidimas, šokis, judesys… viso to meninė išraiška…

Atidarymo atmosfera buvo persmelkta betarpiško draugiškumo ir nuoširdumo, taip pat subtilaus dvasingumo nuotaikos. Gausiai susirinkę artimieji, draugai, bičiuliai, džiaugėsi menininkės Laimos kūryba ir linkėjo pradėjus meninį kelią, nesustoti juo eiti toliau. Mama Virginija Beržinienė išsakė dukrai palaikymą, pasirinkusiai sekti ryškesnėmis nei jos pačios tėčio – Gedimino Beržinio pėdomis. Galerijos „Kalnas“ vadovas Giedrius Bagdonas pasidžiaugė, kad dukros darbai nenusileidžia tėčio meniniams pasiekimams. Laimos vyras Donatas Gulbinas, kaip pagrindinis parodos rėmėjas, džiūgavo žmonos meniniu kalbėjimu ir išėjimu į visuomeninę erdvę. Menininkės tėtis, Gediminas Beržinis, pabrėžė dukros gebėjimą pastebėti širdies žvilgsniu, kuris kadre fiksuoja ne vaizdą, bet santykį. Jis vertina ir dukros dvasinio gyvenimo kelią, kad tikėjimo gija yra esminė kūryboje. Pastorė Anželika Krikštaponienė pasidžiaugė Laimos nuolatiniu draugišku dalyvavimu ekumeninėje Šiaulių gyvenimo erdvėje, jog yra gyva, žingeidi, uždegtos dvasios kūrėja, kuri savo darbuose drąsiai apjungia ir tikėjimą, ir jausmą, ir protą. Ji pastebėjo, jog menininkė, kaip Dievo išmintis, kuria ir pasakoja savo istoriją. Šventasis Raštas atskleidžia, kad Dievas kalbėjo žmonijai daugel kartų ir įvairiais būdais (per kūriniją, Izraelio tautą, įstatymą, pranašus, šventyklą), o paskutiniais laikais prabilo per savo Sūnų Kristų. Taip ir žmonės turi pasakojimo būdus. Fotografija – tai menininko pasakojimas. Pastorė drąsino Laimą toliau dalintis savo, kaip moters, kaip kūrėjos, pasakojimu su kitais. Dailininkė Gražina Vitartaitė drąsino jaunąją kolegę toliau tęsti kurti, nesustoti rengti parodas ir kalbėti moteriškuoju balsu, nes moterys kūryboje pastebi ir išreiškia savo mintį kitaip. Visi atvykę draugai, kolegos ir artimieji negailėjo gerų žodžių kūrėjai, o menininkė kvietė pasinerti į kūrybos paslaptį ir pajausti jos palytėjimą.

Paroda vyks iki š.m. kovo 14 dienos, Vilniaus menų inkubatoriuje, „Kalno“ galerijoje, Užupyje. Ekspoziciją sudaro 88 fotografijos – 8 didžiojo formato darbai ir 80 mažų nuotraukų, supintų į vieną visumą. Darbai išdėstyti keliose galerijos erdvėse, kurios jungiamos moderniomis dizaino kompozicijomis. Paroda gali patraukti tiek gurmaniško skonio meno mėgėjus, tiek žmones, kurie ieško šilto santykio, susitikimo su savimi mene.

„Jei prie mano darbų jūs susimąstysite ir nors trumpam ištrūksite iš virtualios mobiliųjų telefonų, kompiuterių erdvės bei būsite čia ir dabar su savimi – parodos tikslas bus pasiektas!“ – pastebi Laima Beržinytė Gulbinienė. „Kaskimės giliau!“

Nuotraukos Aido ir Anželikos Krikštaponių.

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.