Ps 119, 130 „Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.“

Išaiškintas Viešpaties žodis įgyja nuostabią šviesos savybę, kuri apšviečia mūsų širdį, gyvenimą, sprendimus ir pasirinkimus. Neišmanančiam tai teikia supratimo.

Tačiau Jėzus nemažai kalbėjo palyginimais, nes ne visiems buvo skirta suprasti Jo žodžius. Savo mokiniams, Jis aiškindavo palyginimus, nes jiems duota pažinti Dievo karalystės paslaptis. Kristaus mokiniams atveriami Viešpaties keliai ir ketinimai, Jo žodžiai yra išaiškinami ir jie patiria šviesą. Nuo savo draugų Jėzus nieko nepaslėpė.

Kartą kalbėjausi su vienu žmogumi, kuris, išgirdęs, kad krikščionis vadovaujasi Šventojo Rašto autoritetu, manęs paklausė: „ Ar žmogus gali aiškinti Šventąjį Raštą – Dievo knygą?“. Visų amžių krikščionys skaitė Bibliją, ją bandė suprasti ir aiškinti. To pasekoje formavosi krikščioniškoji teologija, skirtingos Bibiljos aiškinimo tradicijos, kurios darė įtakos tikinčiųjų gyvenimui, kultūrai, Vakarų civilizacijai. Kiekvienai krikščionių kartai tenka permąstyti ir aiškinti Dievo žodžius, kad jais gyventų.

Netikintis žmogus, nusprendęs paprastai paskaityti Bibliją, be abejo mažai, ką supras joje. Vis tik neatmestina, kad jis gali būti apšviestas Dievo malonės ir Raštas atsivers skaitytojui. Esu girdėjusi ne vieną pasakojimą ir asmeniškai patyrusi, kai Raštas prabyla į širdį, kurioje dar nėra tikėjimo. Tačiau, esant Kristaus mokiniu, jau patyrus Jo išgelbėjimo malonę, Šventoji Dvasia aiškina Jo įkvėptus žodžius. Dievas duoda pažinti Jo karalystės paslaptis, tiems, kurie Juo seka. Išaiškintos Dievo tiesos apšviečia mus ir teikia supratimo, kaip pastebi psalmistas.