O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!

Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.
Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.
Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.
Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. (Lk 1, 46 – 55)

Malda: „Galybių Dieve, Tu žvelgi į pažemintus ir nuolankiuosius bei suteiki išgelbėjimo džiaugsmą. Džiaugsiuosi Viešpačiu, nes Jis praturtino mano sielą tikėjimo lobiu. Dieve, pažvelk nuo savo teisingumo ir malonės sosto, bei neleisk viešpatauti išdidiesiems, bet gelbėk nuolankiuosius! Pamaitink savo gėrybėmis alkstančius, prisimink gailestingumą, kurį atvėrei Kristuje, savo tarnams iš kartos į kartą. Amen.”