Šiandien kalbėjau apie istorijos Dievą ir pradėjome kelionę per Šiaulių bažnyčios “Tiesos žodis” istoriją. Jaučiuosi giliai sujaudinta mūsų “kelionės”.
„Jis yra <…>, mano išlaisvintojas“. (Ps 144, 2)
Ar ne per dažnai, būdami tikinčiaisiais, pamirštame mūsų didįjį Išlaisvintoją ir bandome savo menkomis pastangomis krapštytis iš įvairių rūpesčių bei problemų kalėjimo, gelbėtis iš klampios pelkės?
Gyvenimas turi išminties dėsningumus, kuriuos mums atveria saliamoniškoji išmintis Biblijos patarlėse. Šiandien dalinomės trise, Aras, Faustas ir aš, įžvalgomis iš Patarlių 4 sk. Gera, kai gali tarnauti vyresni ir jaunos kartos žmonės kartu. Puikus derinys!
Antrą Velykų dieną pristatau Jums Veronikos Grainienės eiles. Veronika Grainienė – gyvena Vilniuje, studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbą ir literatūrą, 2017 m. išleido pirmąją savo eilėraščių knygelę Mielės pėdsakai, šiuo metu spaudai ruošią antrąją. Veronikos eilės persmelktos gilia Viešpaties pajauta, eilėraščiuose dažnai suskamba šviesios tikėjimo, meilės ir vilties natos.
Prisikėlimas – tai pati didžiausia pergalė visoje žmonijos istorijoje. Nėra didesnės pergalės visoje visatoje, kaip Prisikėlimas. Tai yra, kai Gyvenimas nugali mirtį, kai Atpirkimas nugali nuodėmę, Atleidimas įveikia skriaudą, Tiesa nugali neteisybę, o Dievo meilė – sielos pasimetimą… Kokia gi mūsų susitikimo su Prisikėlimu istorija?
