Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Moterys moterims. Velykų POKYTIS

2018 30 kovo | Pastoraciniai užrašai, Reportažai, Straipsniai, Straipsniai moterims, Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Straipsniai
  4. /
  5. Straipsniai moterims
  6. /
  7. Moterys moterims. Velykų POKYTIS

Beveik prieš mėnesį, š. m. kovo pradžioje, susibūrėme mes, skirtingų profesijų moterys savanorės, entuziastės, į  bendraminčių junginį Moterys moterims. Visos siekėme įgyvendinti projekto POKYTIS idėją, skirtą Panevėžio moterų pataisos namų auklėtinėms.

Projekto POKYTIS esmė – parodyti tiesą apie galimybę pasikeisti. Nors gyvenime nutinka daug nemalonių dalykų: mus palieka mylimieji, netenkame darbo, turto, padėties visuomenėje, neklauso vaikai, suserga artimas žmogus, prarandame tikėjimą savimi ir kitais, ar tiesiog negalime išsivaduoti iš vidinės tuštumos, nuolatinės liūdesio būsenos… bet visada egzistuoja Galimybė. Galimybė įveikti negandą ir suvokti, kad ši patirtis duota ne veltui. Duota, kad suprastume ir atrastume kažką naujo savo gyvenime, taptume gebantys (-čios) daugiau atleisti, daugiau mylėti, atjausti, padėti kitiems ir vėl pradėti džiaugtis gyvenimu.

Tad projekto POKYTIS tikslas padėti moterims pamatyti save kitaip. Tiesiog iš ateities perspektyvos. Nes dažnai esamasis „AŠ“ nėra tikrasis ir baigtinis, visgi, jis dažniausiai yra lemiamas aplinkybių, kurios mus sąlygoja ir apriboja. O ateities „AŠ“, kurį mes patys galime sukurti, gali būti mūsų tikslas, kurio link galime judėti, tobulėti ir tapti juo.

Būsimasis „AŠ“ tai, kuo žmogus gali tapti ateityje.

Didžiosios Velykų savaitės trečiadienį, kovo 28 d., visos projekto dalyvės nuvykome į Moterų pataisų namus. Buvo išrinktos kelios Panevėžio pataisos namų auklėtinės savanorės, kurios kartu su įvaizdžio stiliaus kūrėjomis, turėjo galimybę sukurti naują savo vizualinį „Aš“ ir sudalyvauti fotosesijoje. Nuotraukos, vėliau bus atsiųstos nuteistosioms asmeniškai kaip dovanos. Šis projektas buvo pastebėtas kelių Lietuvos televizijų: TV3, LNK, Lietuvos rytas.

Antroji renginio dalis buvo skirta apsvarstyti vidinį pokyti – išgirsti tikėjimo, meilės ir gyvenimo išminties žodžius, kurie skatintų keistis moteris iš vidaus, keisti požiūrį į save ir kitus. Pataisos namų auklėtinės, susirinkusios į salę, galėjo pamatyti pakeitusias įvaizdį savo drauges ir išgirsti gyvenimą keičiančius žodžius, melstis Dievui už esmingus pokyčius savo gyvenime, kai atgimsta širdis tikėti Dievu.

Taip pat buvo eksponuota 16 meninės fotografijos darbų, kurie atspindėjo skirtingų moterų istorijas, kurioms pavyko įveikti daug iškilusių gyvenime sunkumų, bet neužstrigti savo kančioje ar nusivylime. Vizualine kalba buvo perduota žinia, kad galime išgyventi sunkumus ir tapti gražesne, išmintingesne, tvirtesne, nuoširdesne – pasiekti tą drąsos būseną būti kitokiu (-ia) savimi.

Šiame kūrybiniame ir gyvenimo pokyčius skatinančiame projekte dalyvavo fotografė Kristina Meilute, psichologės Nida Gruodienė, Justina Gervytė, priklausomybės ligų reabilitacijos vadovė Inga Lučiūnienė, adaptacijos grupės vadovė Evelina Sagatavičienė, pastorė Anželika Krikštaponienė, visažistė Eglė Bžeskaitė, įvaizdžio kūrėja Evelina Grigonienė.

Taip pat noriu pasidalinti pataisos namuose pasakytu savo pamokslo nuteistosioms tekstu. Manau, kad jis mums visiems tiks pasitinkant ir apmąstant Didįjį Penktadienį.

***

Didysis Velykų POKYTIS

Mielos moterys, atvykome pas Jus su seseriška meile, nes tikime, kad Meilė yra didžiausia jėga skatinanti pokyčius žmogaus gyvenime. Kaip simboliška, kad projektas POKYTIS pas jus atvyksta didžiąją Velykų savaitę, prieš pat Velykas. Mat Velykos ir yra pats didžiausias POKYTIS žmonijos istorijoje ir žmogaus gyvenime. Tai Kristus – Dievo Avinėlis, kuris paėmė pasaulio nuodėmes, kentėjo ir mirė už visą žmoniją, o trečią dieną prisikėlė, kad visų laikų vyrai ir moterys galėtume patirti pokyčių pokytį – nuodėmių, kalčių atleidimą. Tai – Nauja Dievo meilės ir gailestingumo era, dovanota žmonijai. Velykos – tai didžiausias įmanomas POKYTIS mūsų gyvenime, kai įsileidžiame Dievą giliai į širdį ir patiriame Jo gydančią, atleidžiančią meilę, kai sugebame atleisti sau ir kitiems.

POKYTIS atvyko pas jus. Jis palietė jūsų nuostabius moteriškus kūnus. Moteris yra Dievo grožio kūrinys. Tu ir aš, mes atspindime Jo grožį, kaip ir visos žemės gėlės. Nėra negražių moterų, yra tik moterys, kurios dėl savo vidinės kančios, bėdos ir negandos nenori būti gražios. Tačiau, kai Dievas išgydo širdį, pasikeičia ir veidas. Juk iš mūsų širdies teka gyvenimo upės girdančios visa, kas yra aplinkui. Gera pakeisti įvaizdį ir pamatyti save kitaip, kaip dar niekada gal būt savęs negalėjai pamatyti. Tai skatina permąstyti savo tapatybę, pamatyti save kitu kampu ir pajausti norą keistis. Tačiau POKYTIS eina giliau, kaip ir pavasaris, kuris ateina į žemę… pradžioje nutirpsta sniegas – saulės spinduliai paliečia žemės paviršių,.. tada įšyla oras, nelyg atšildoma siela,.. o galiausiai, šiluma nueina iki pat dirvos gelmių, iš kurios užaugs daugybė nuostabių augalų ir gamta atgis visu savo grožiu. Taip ir Velykų POKYTIS turi įeiti giliau nei kūnas, giliau nei siela, įeiti į pačią Tavo širdį. POKYTIS atėjęs į širdį, kaip Dievo meilė, ima keisti iš vidaus visą gyvenimą: santykį į save ir į artimą…keičia viso gyvenimo pojūtį ir skonį…

Kas atneša tokį POKYTĮ? Kristus. Jis yra Tas, kuris atėjo dėl Tavęs ir manęs į šį pasaulį. Dievas taip pamilo pasaulį – Tave ir mane, jog siuntė savo viengimį Sūnų, jog kiekvienas, kas juo tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). Kiekviena, kuri Juo patiki, atsiveria POKYČIUI naujam gyvenimo startui, kai atleidžiamos nuodėmės, kai išgydamos skriaudos, kai išgydomi gyvenimai. POKYTIS – tai naujas gyvenimas per Jėzų Kristų.

Gal būt paklausite, o kodėl turėčiau Juo pasitikėti, Jam patikėti savo širdį? Atsakymas paprastas – nes niekas taip nemylėjo mūsų, kaip Kristus, kuris paaukojo Save už mūsų kaltes. Kristus supranta jus geriau, nei galite tai įsivaizduoti. Jis įveikia visas pertvaras, įkalinimo sienas ir yra su mumis, su nuteistosiomis ar šiapus, ar anapus sienų. Niekas negali būti taip arti nuteistojo (-osios) širdies… Jis jus supranta, nes patyrė teismą, kaip ir jūs, ir jam buvo įvykdytas teismo nuosprendis, kaip ir jums. Jis kentėjo ant Kryžiaus. Jis buvo priskaitytas prie nusikaltėlių. Paskutiniai žmonės, su kuriais Jis kalbėjo savo kančios valandą ir apie kuriuos mąstė, buvo nuteistieji. Trys Golgotos kryžiai – vidury Kristus ir du nusikaltėliai iš kairės ir dešinės – nukryžiuotieji… Kai matote tokį paveikslą, žinokite, kad tai Kristus, kuris yra su nuteistaisiais, su nuteistosioms, su pamserktaisiais… Tai tas pats lyg Jis šiandien būtų su Jumis čia, už šitų sienų, už šitų durų… arti Jūsų širdžių! Paskaitykime evangelijos tekstą :

Kartu su Juo buvo vedami žudyti du nusikaltėliai.
Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius – vieną iš dešinės, antrą iš kairės.
Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.
Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbsti, jei Jis – Kristus, Dievo išrinktasis!“
Iš Jo tyčiojosi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam rūgštaus vyno
ir sakydami: „Jei Tu žydų karalius – išgelbėk save!“
Viršum Jo buvo užrašas graikų, lotynų ir hebrajų kalbomis: „Šitas yra žydų karalius“.
Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: „Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!“
Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas!
Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė“.
Ir jis tarė Jėzui: „Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“.
Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.
Buvo apie šeštą valandą, kai visoje šalyje pasidarė tamsu, ir taip buvo iki devintos valandos.
Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau.
Jėzus garsiu balsu sušuko: „Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’„. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią. (Luk 23, 32 – 46)

Kristus paskutiniąją Savo gyvenimo minutę yra su nuteistaisiais, šalia jų ant kryžiaus, kenčia tą patį teismo nuosprendį, kaip ir jie, nors yra visiškai nekaltas. Paskutinis Jo pokalbis įvyko būtent su tais, kurie buvo lygiai taip pat pasmerkti, paniekinti, žmonių atstumti, kaip ir Jis. Tačiau, Kristaus kančia turi kitą, gilesnę, paslėptą prasmę, kurios nemato tautos vyresnieji, minia ir kareiviai – tai kančia už žmonijos nuodėmes, už Tavo ir mano nuodėmes. Vienas nusikaltėlis ant kryžiaus tyčiojosi iš Jėzaus kartu su akla minia – jei tu Kristus, išgelbėk save ir mus. O kitas nusikaltėlis patyrė vidinį Pokytį – kai širdis atsigręžė į Dievą ir patikėjo Juo. Tas nuteistasis sudraudė aną, kuris tyčiojosi ir ištarė maldavimo žodžius: Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę! Kitais žodžiais tariant: Gelbėk mane, Kristau, užtark mane prieš Dievą dėl viso mano gyvenimo! Sukrečia Jėzaus betarpiškumas ir atidumas sudužusiai nusikaltėlio širdžiai. Jis nedvejodamas tarė: Iš tiesų sakau tau, dar šiandien su Manimi būsi rojuje. T.y. Tau atleidžiama viskas, kas tu buvai, ką padarei – tu būsi su Manimi rojuje. Girdime priešpaskutinius Jėzaus žodžius ant kryžiaus ir jie buvo skirti atgailaujančiai nuteistojo sielai.

Taigi, šiandien galime patirti POKYTĮ, kuris nulems visą gyvenimą. Šiandien galime pasisukti savo širdy į Kristų ir prašyti, kad Jis prisimintų mus Savo karalystėje. Šiandien savo širdies slaptoje tikėdami galime sutikti su Jėzumi ir patirti Jo dovanojamą rojų, Jo karalystę, išgyventi nuodėmių atleidimo palaimą, patirti vidinį apvalymą, sielos išgydymą ir tapti laisvais nuo kaltės, gėdos bei pasmerkimo! Tik tikėk!

MALDA

Viešpatie Jėzau, tikiu, kad Tu būdamas nekaltas kentėjai už mane, už mano nuodėmes, kad aš būčiau laisvas (- va) nuo jų. Atleisk man Jėzau. Prašau, prisimink mane Savo Tėvo karalystėje ir Savo nuostabia Dvasia atgimdyk mane, išgydyk ir išvaduok iš vidinių mano „demonų“, baimių, depresijos, tuštumos, beviltiškumo ir beprasmybės. Prašau, pakeisk mane iš vidaus ir dovanok NAUJĄ GYVENIMĄ, TIKSLĄ IR VILTĮ! Dėkoju už Tavo begalinę meilę, kuri nuo kryžiaus teka ir pripildo mano širdį. Amen.

Meninių fotografijų autorė Kristina Meilutė
Makiažas Eglės Bžesk

2 Comments

  1. Anonimas

    aciu Viespaciu uz jus seses Kristuje,kad galejiot nuvikt ir patarnaut moterims.Manau kad gyva sekla buvo pasodinta ju sirdyse,nes vien jusu buvimas skleide Meiles kvapa tarp jusu ir liko ju sirdi.Manau toliau Sventoji Dvasia atliks darba tu moteru sirdyje.Bukit palaimintos seses Viespates darbuose.

    Reply
    • Anželika Krikštaponienė

      Ačiū. Mes taip pat jautėme jaudulį ir vidinį džiugesį tai darydamos. Prasminga žmonėms tarnauti.

      Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Su mūsų visų Kovo 11-ąja!

Su mūsų visų Kovo 11-ąja!

Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė… (Iš 13, 3) Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, tarsi istorinis Deja vu (pr. [deʒa vy], sk. dėža vu, liet. jau matyta), dar kartą, po 50 metų...

FEBĖ. I-ojo amžiaus Kenchrėjos bažnyčios diakonė

FEBĖ. I-ojo amžiaus Kenchrėjos bažnyčios diakonė

Tarptautinę moterų dieną, mums krikščionėms, visada norisi pažvelgti į šviesias Bažnyčios asmenybes moteris, kurios buvo įtakingos Kristaus bendruomenėje ir savo socialinėje aplinkoje. Šį kartą pažvelkime į Febę, Kenchrėjos bažnyčios diakonę, apaštalo Pauliaus bičiulę, bendražygę ir globėją.

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai