„Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius – Jo atlyginimas.“ Ps 127, 3
Vaikai šeimoje, tautoje, bažnyčioje yra Viešpaties dovana ir Jo atlyginimas. Toks yra tobulas Viešpaties sumanymas atnaujinti kartas.
Žmogaus gimimas visada susijęs su Dievo dovanojamu gyvybės ir naujos asmenybės stebuklu. Biblija ragina tėvus vertinti savo vaikus kaip Dievo dovaną. Suprasti, jog šios dovanos, kaip ir kitos, yra tai, ko mes nenusipelnėme ir neužsidirbome. Tame mažiausiai dalyvauja mūsų pastangos. Dovana suteikiama laisva dovanotojo valia iš meilės tam asmeniui, kuris yra apdovanojamas. Dievas myli žmoniją, ją apdovanoja vaikais. Vaikų negalime pasirinkti: jų lyties ypatumų, sveikatos būklės ir asmenybės individualumo. Kiekvienas yra kitoks ir visokeriopai skiriasi nuo savo brolių ir seserų. Juos galime tik su meile priimti…
Kai vaikai užauga ir subręsta, tuomet juose išryškėja Dievo atlygis tėvams, auklėtojams, mokytojams ir visai visuomenei, kuriai jie tampa naudingi. Dievas atlygina tada, kai to atlygio nesiekiame, o tiesiog mylime. „Viešpats, atlygio Dievas, tikrai atlygins“(Jerem 51, 56). Jis mato tėvų triūsą ir meilę, pastangas ir gerumą, darbą, pasišventimą ir uolumą. Atlygis gali būti labai skirtingas. Didesnis, mažesnis… tai priklauso nuo skirtingų gyvenimo faktorių.
Kol turime mažus vaikus, vertinkime juos kaip nuostabias dovanas, kurios ne visuomet bus su mumis… Jų vaikiška meilė, nerūpestingi krykštavimai, išdaigos ir laikini kaprizai, visa praeis. Tegul širdis prisipildo pačių įvairiausių įspūdžių, nuotykių, juokelių ir vaikiško vitališkumo. Nepamirškime, pradžioje mes juos priimame į savo namus, o po to jie mus priima į savuosius. Lieka abipusis klausimas. Kokie yra mūsų namai jiems? Kokie bus jų namai mums?.. Statykime meilės, atleidimo, priėmimo namus…
(Elenos Šumilovos nuotrauka)
Vaikai tikrai yra dievo dovana ir ateina tada, kada reikia! Nebūna jokių per anksti ar per vėlai, atėję sutvarko mamyčių ir tėvelių gyvenimus taip, kaip reikia. Ir rūpestis, ir džiaugsmas.. https://namutekstile.lt/vaikams