Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Apie merginų ir moterų pasitikėjimą

2016 8 kovo | Straipsniai, Straipsniai moterims

  1. Pradžia
  2. /
  3. Straipsniai
  4. /
  5. Straipsniai moterims
  6. /
  7. Apie merginų ir moterų...

Apie merginų ir moterų pasitikėjimąKovo 8 – osios – tarptautinės moters dienos proga, norisi kalbėti moterims…

Jei galėtume pažvelgti į moters vidinį pasaulį per stebuklingą mikroskopą, pamatytume, jog jos vidinėje sąrangoje savivertės ir pasitikėjimo klausimas yra vienas svarbiausių.

Visoms mergaitėms, merginoms ir moterims teko kada nors išgyventi gilų nepasitikėjimo savimi jausmą: abejojo dėl savo sugebėjimų, nepasitikėjo savo išore. Yra nustatyta, kad praeitos kartos moterys, mūsų mamos ir močiutės, yra kur kas optimistiškesnės ir labiau pasitikinčios savo gebėjimais, nei dabartinės merginos, kurios atrodytų negrįžtamai dingsta nepasitikėjimo savimi vandenyne, kaip laivai Bermudų trikampyje, depresuoja ir nuolat savęs klausia: „Ar man pavyks gyvenime?“

Dažnai merginos ir jaunos moterys nepasitiki, jog yra pakankamai gražios, protingos, sveikos ir gero kūno sudėjimo. Ypatingai paauglystėje mergaitės patiria siaubingas savęs menkinimo bangas, kai pradeda keistis kūno formos: tai klubai per platūs, tai kojos per storos, tai nosis nedaili. Tuo metu šį minčių ir hormonų uragano sukeliamą vidinį košmarą padeda išgyventi teisingas suaugusių žmonių, pirmiausiai tėvų, sveikas požiūris į grožį. Tuo metu mergaitei svarbiausia jaustis besąlygiškai mylimai, o ne atmestai, kaip bjauriam ančiukui, kuri prarado savo valiūkišką mažos mergaičiukės – šeimos princesės žavesį. Ji turi jaustis mylima ir graži tokia, kokia yra. Prisimenu, kaip mano tėvai visą tą laiką skatino mane tiesiog būti savimi, išvystyti savo originalumą, kuris prideda vidinių bonusų savivertei.

Šiandien tiesiog propaguojamas grožio ir kūno kultas. Mergaitės ir merginos nusižiūri grožio etalonus ir standartus Holivudo filmuose, arba žiniasklaidos reklamose. Tada prasideda vaikymasis brangiausios parfumerijos, kosmetikos kabinetai, kosmetinės operacijos. Kūno formų keitimas „grožio fabrikas“: nusiurbimai, dirbtinų krūtų dėjimas, odos lyginimas, ausų ir nosies keitimas. Žmogų pjausto, siuva kaip kokiam audinių fabrike. Turėtume būti kritiškos tokios save atmetančios ir transformuojančios kultūros atžvilgiu, nepasiduoti iliuzijoms apie „gražias princeses“, kurioms viskas klostosi kaip pasakoje. Jei atrodysiu kaip princesė, gyvensiu laimingai… Neretai „princesių“ iliuziniai gyvenimai, susidūrę su tikrovės iššūkiais, dužta į smulkias krištolo šukes. Ko šioms savivertės ir pasitikėjimo vizijoms pritrūksta?

***

Naujausiais psichologų tyrimais yra nustatytos penkios mergaičių ir moterų (ne)pasitikėjimo rūšys.
Mary Field Belnky knygoje Women‘s ways of knowing aprašo ilgametį moterų tyrimą savivertės požiūriu ir nustato šias kategorijas.

1. Visiškas pasitikėjimo nebuvimas. Kai kurios merginos ir moterys pasaulyje elgiasi taip tarsi būtų viduje kurčios ir nebylios. Jos visiškai nepasitiki nei savo sugebėjimais, nei savo charakteriu, nei savo išore. Tai yra žemiausias pasitikėjimo lygmuo, atrodytų, absoliutus jo nebuvimas. Tokie žmonės yra visiškai nuo kitų priklausomi. Jos pasyvios, nekūrybingos, nes nemato savyje nieko tinkamo. Joms reikia, kad jas nuolatos kažkas vestų ir joms vadovautų. Dažniausia tokios mergaitės auga visiškai izoliuotoje aplinkoje, be draugų, uždaroje šeimoje ir yra nuolat kontroliuojamos.

Tokioje situacijoje, manyčiau, pirmiausia svarbu atverti savo širdį bent vienam draugui – Dievui, kuris gydo širdis ir atveria kelius į kitų žmonių gyvenimus.

2. Klausantis pasitikėjimas. Tai mergaitės ir moterys, kurios yra įsitikinusios, kad pačios nieko negali duoti kitiems, tačiau visko imliai išmoksta iš kitų. Klausosi autoriteto. Neretai jas vadina „pilkomis pelytėmis“, kurios nemėgsta išsišokti. Dažniausiai jos yra gabios, bet savęs neišreiškia kalbėdamos. Priežastis tokio (ne)pasitikėjimo gali būti dėl to, kad jos auga namuose, kur labai išreikšta valdžia. Vienas šeimos narys visada kalba, o kiti klauso. Ji neturi galimybių kalbėti namuose, todėl savimi pasitiki tada, kai klauso kitų.

Tokioms mergaitėms ir moterims svarbu atrasti žmogų, kuris išklausytų jas, o jos galėtų kalbėti, atsiverti ir pasakoti. Tai ugdytų pasitikėjimą savimi, kad kažkam gali būti įdomi pašnekovė.

3. Pasitikėjimas tik savimi. Tokios merginos ir moterys yra stiprios, dažnai nepriklausomos. Jos nepasitiki niekuo, tik savimi. Neretai tokios mergaitės patiria skriaudą iš valdžios pusės, auga su vienu iš tėvų, išmoksta savimi pasirūpinti ir už save pakovoti. Dažnai jos būna kaip „ledo karalienės“, užšaldžiusios savo jausmus, niekuo nepasitiki, nes bijo vėl būti įžeistomis.

Tokiu atveju svarbu suprasti, jog artimai bendraudamos su žmonėmis, mes neišvengiame nusivylimų ir nesąmoningų įskaudinimų, bet Viešpats mus kviečia mylėti ir atleisti.

4. Pasitikėjimas priežastimi. Tokios merginos gali pasitikėti, tik tuo, kas ištirta, išnagrinėta ir joms yra žinoma. Todėl jos neretai tyli ir mėgsta klausyti, bijo suklysti, nes turi viską ištirti. Jos skiriasi nuo merginų, kurios tik klauso ir nepasitiki savimi. Šios tiki, kad gali nuodugniai ištyrusios priežastis, pasitikėti tiesa. Dažnai mergaitės auga brandžioje, logika pagrįstoje aplinkoje, kur abu tėvai gali kalbėti ir sugeba klausyti.

Tokioms merginoms trūksta pasitikėjimo savo kūrybingumu, dažniau laimi logika, trūksta intuicingumo.

5. Holistinis (bendras) pasitikėjimas. Šios mergaitės ir merginos sugeba pasitikėti ir savo sugebėjimais ir tuo, kas ateina iš kitų, gali ištirti draugų nuomonę, paklusti vadovams. Jos pasitiki kad gali suprasti, gali padaryti ir gali sekti, jei reikia. Ji apjungia ir racionalumą, ir intuiciją. Jos taip pat auga rūpestingose, brandžiose šeimose. Jos nelinkusios skirstyti, kad tėvystė yra intelektuali, o motinystė emocinė. Jos mato, kad ir tėvas ir mama, yra tiek intelektualūs, tiek ir emocingi, kad kiekviename žmoguje dera skirtingos savybės ir gebėjimai.

***

Kad nereikėtų skaudžiai nusivilti, svarbu kuo anksčiau atsigręžti į išminties šaltinį ir savęs klausti: Ar tai, ką populiarioji kultūra teigia apie grožį, yra tikras ir ilgalaikis grožis? O ką sako Biblija apie tai? Ką moko Šventasis Raštas – niekada nepraeinanti tiesa, apie vidinį pasitikėjimą?

Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino. Ps 139, 13-14

Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. Pat 31, 30

Mat „kiekvienas kūnas – tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra, bet Viešpaties žodis išlieka per amžius“. Toks yra jums paskelbtas Evangelijos žodis. 1 Pet 1, 24-25

Šventasis Raštas kiekvieną moterį ir merginą kviečia ieškoti savo pasitikėjimo pirminiame šaltinyje – Tame, kuris Tave sukūrė. Jei širdis savo gelmėje ima pasitikėti Dievu, ji atranda jėgų ir išminties pasitikėti kitomis išraiškomis: intelektu, intuicija, gebėjimais ir talentais – visu tuo, kas yra Dievo dovanos žmogui.

Evangelija moko mus vertinti kiekvieną žmogų, tame tarpe ir save pačias, taip kaip Jis vertina mus. Pasitikėjimo rūmą savo gyvenime turėtume statyti ne ant praeinančių vertybių: laikino kūno grožio ir jaunystės, ne ant banguojančių savo jausmų, o remiantis Jo suteiktu orumu ir meile kiekvienam žmogui, kiekvienai moteriai ir mergaitei.

Atsiremkime į tai, kas nepajudinama. Kiekvienas kūnas tarsi žolynas. Žolynas sudžiūsta,.. bet Viešpaties žodis išlieka per amžius!

Vakar ryte gėlytes fotografavau savo virtuvėje. Dar nespėjo nuvysti. 🙂

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

FEBĖ. I-ojo amžiaus Kenchrėjos bažnyčios diakonė

FEBĖ. I-ojo amžiaus Kenchrėjos bažnyčios diakonė

Tarptautinę moterų dieną, mums krikščionėms, visada norisi pažvelgti į šviesias Bažnyčios asmenybes moteris, kurios buvo įtakingos Kristaus bendruomenėje ir savo socialinėje aplinkoje. Šį kartą pažvelkime į Febę, Kenchrėjos bažnyčios diakonę, apaštalo Pauliaus bičiulę, bendražygę ir globėją.

Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė

Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė

Teosebija, bažnyčios šlovė, Kristaus puošmena, pagalbininkė mūsų kartoje, moters viltis; Teosebija, pati gražiausia ir šlovingiausia tarpe viso Brolių grožio; Teosebija, tikrai šventa, tikra kunigo partnerė/ bendražygė (syzygos), lygiai garbinga ir verta Didžiųjų...

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai