Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 924

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Apmąstant Velykų savaitę. Trečiadienis – malonės spindulys tirštėjančioje tamsoje

2023 5 balandžio | Refleksijos, Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Trumpai
  4. /
  5. Refleksijos
  6. /
  7. Apmąstant Velykų savaitę. Trečiadienis...

Kristaus Paschos savaitės trečiadienis buvo tarp artimų mokinių Betanijoje, Simono raupsuotojo namuose. Jėzaus gyvenimo istorija vis aiškiau krypo link pabaigos ir savo misijos kulminacijos. Tačiau nors tamsa tirštėjo ir išdavystė nenumaldomai artėjo, klastos bei augančios įtampos atmosferoje, kaip Dievo malonės spindulys, nušvinta moters, mylinčios Viešpatį, paveikslas (Mt 26, 6-12; Mk 14, 1-14; Jn 12, 1-8).

Ji atėjo nešina alebastrinį indą, pilną brangaus, kvepiančio aliejaus. Sudaužius indą, aliejų išpylė Jėzui ant galvos, išreikšdama giliausią pagarbą, dėkingumą, dosnumą, meilę ir begalinį atsidavimą Kristui. Apaštalas Jonas užsimena, kad tai buvo Marija, greičiausiai Mortos ir Lozoriaus sesuo (Jn 12). Senoji žydų tradicijoje kvepalais tepdavo mirusio žmogaus kūną. Moteris, nugirdusi, kad Kristus eina į Jeruzalę kentėti ir mirti, beveik intuityviai, širdimi jausdama artėjančią tragediją, atsinešė ir išpylė visą brangų tepalą Jėzui ant galvos. Taip paruošdama Jėzaus kūną mirčiai ir išreikšdama savo begalinį atsidavimą Viešpačiui.

Mokiniai pasipiktino moters veiksmu. Kaltino ją išlaidumu, tuščiu švaistymu. Mat nardo tepalas buvo itin brangus. Už vieną darbo dieną darbininkas gaudavo vieną denarą, o nardo kvepalai kainavo beveik metų atlyginimą. Tačiau ne tai buvo svarbiausia… Moters atidumas, jautrumas ir atsidavimas Kristui, iš tiesų, atvėrė artimiausių mokinių nejautrumą Dievo valiai, susirūpinimą savo planais ir siekiais, netikėjimą ir negirdėjimą Viešpaties žodžių, nors ne kartą Jis jiems kalbėjo, kad artėja Jo išėjimo valanda. Todėl moters nesavanaudiškos meilės aukojimo fone išryškėjo mokinių kietasprandiškumas, noras vadovauti, o ne tarnauti, bei Judo širdies ydingumas. Jis grobstė pinigus iš Jėzaus mokinių kasos. Deja, po šio moters veiksmo, Judas nusprendė išduoti Kristų. Jos tikėjimas ir atsidavimas “apnuogino” jo širdyje užaugusią abejonę, jog Kristus yra lauktasis Mesijas.

Jėzus sudraudė mokinių pasipiktinusias kalbas: “Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!.. Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms. Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė” (Mt 26, 12,13)

Na ir šiandiena taip nutinka, kad esantys arti mažiau vertina tai, ką turi brangiausio. O tie, kaip moteris, kurie daro gera kažkam, o taip pat ir Viešpačiui, neretai dėl pavydo, konkurencijos ar pasipiktinimo būna apkaltinti savanaudiškais, tuščiais siekiais.

Be to svarbu pastebėti, kad Jėzus žvelgė į moteris kitu žvilgsniu, nei vyraujantis požiūris I a. kultūroje. Vienareikšmiškai į ją buvo žiūrima, kaip į žemesnę būtybę, mažesnę už vyrą. Ji beveik neturėjo teisių visuomenėje, negalėjo būti dvasiniu pavyzdžiu kitiems. Vis tik Jėzus aiškiai griovė vyravusius stereotipus atviru požiūriu ir pagarba, kad ir šituo posakiu “kam skaudinate moterį”, kuris garsiai skamba visai to meto kultūrai. Jos patepimas ne tik buvo priimtinas, bet ji tapo šviesiu Evangelijos tarnaitės pavyzdžiu visam pasauliui.

Jėzus ir anksčiau mokė, kad atgailaujanti moteris, paleistuvė, gali būti arčiau Dievo nei religinis lyderis (Jn 8, 1-11). O atidi ir jautri Jo sekėja-mokinė-pranašė, gali tiksliau Jam patarnauti, patepdama galvą brangiu aliejumi (tai darydavo Izraelyje pranašai karaliams, pateptiesiems), geriau suprasdama Dievo valią nei Jo rinktinė apaštalų komanda. Tad pašaukimą ir Dievo valios jautrų vykdymą apsprendžia ne lytis, ar gyvenimo istorijos pakilimai ir nuolydžiai, bet Kristaus pašaukimas ir žmogaus širdies gyvas santykis su Dievu.

Atneškime Jam savo gyvenime brangiausius širdies tepalus – paklusnumą, atidumą, jautrumą, tikėjimą, viltį ir meilę. Iš kurių meilė yra didžiausia!

Klausimas apmąstymui:
Kokį, jūsų manymu, turite „brangų aliejų”, talentą, dovaną, charakterio bruožą, kuriuo tarnaujate Viešpačiui ir žmonėms? O kas trukdo šiomis dovanomis ir charakterio savybėmis būti naudingu?

Malda:
Brangus Jėzau, garbinu Tave savo širdimi, protu ir visomis jėgomis. Prašau, sukurk manyje minkštą, nuolankią, atidžią, mylinčią širdį, kad dovanos, kuriomis mane praturtinai, praturtintų kitus ir pašlovintų Tavo vardą! Amen

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Iškilmės Šiaulių vyskupijoje

Iškilmės Šiaulių vyskupijoje

Šiandien (2024 06 29) vyskupas koadjutorius Darius Trijonis iškilmingai pradėjo savo tarnystę Šiaulių vyskupijoje. Ne tik Šiaulių tikintieji sveikino vyskupą, bet ir atvykę iš kitų Lietuvos miestų.

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai