„Nepasiliks nedorėlių skeptras ant teisiųjų dalies, kad teisieji savo rankų netiestų į neteisybę“.
Ps 125, 3 

Neteisybė ir nedorybė nėra beribės. Anksčiau ar vėliau joms ateina galas, nes žemėje veikia sėjos ir pjūties, priežasties ir pasekmės dėsnis.

Jei vis tik taip pasitaikytų, kad neteisybė nebūtų sustabdyta žemiškajame gyvenime, tai – ne pabaiga. Galiausiai, už ją bus teisingai atlyginta pasmerkimu amžinybėje.

O ką Raštas sako apie Dievo teisumą, teisingumą ir teisybę? Jo skaistumas, dievotumas pasilieka amžiams. Nors kol klesti nedorybė žemėje, tiesa atrodo silpna ir neveiksminga, tačiau visa tai kitaip mato Dievas. Jis žino, kad Tiesa jau nugalėjo ant kryžiaus ir po prisikėlimo yra amžina. Nors tiesa ir dievotumas gali būti prislopinti tam tikru laiku ir atrodyti beviltiškai nusilpę, tačiau jų neįmanoma visiškai sunaikinti. Jie nuolat prisikelia su Dievo jėga. Šito įrodymas glūdi istorijos puslapiuose diktatoriškų valstybių, gniaužusių laisvo žmogaus tiesos balsą, žlugimo pavyzdžiuose. Tad nedorybės gėdinga pabaiga neužtruks…

Kartais nedorėlių skeptras valdo teisiuosius. Skeptras simbolizuoja valdžią. Tai reiškia kad Dievas leidžia nedorėlio valdžiai neilgam įsiviešpatauti virš Dievą bijančių ir saugančių savo kelius teisume, bet ne visam laikui. Tik tam, kad nedorėlio neteisybės saikas prisipildytų, o teisieji būtų rasti ištikimais Dievo akyse. Iš savo malonės Viešpats sutrumpina tą laiką, kad tikintieji galėtų pakelti ir įveikti išbandymą. Dievas saugo, kad teisieji nenukryptų nedorybės keliu ir “jų rankos nesiektų neteisybės”.