Žinau, kad savižudybė yra kelias į pragarą. Deja, tokį kelią pasirinko vienas artimas giminaitis. Tėvas jį mušė, žemino, niekino, vartojo psichologinį smurtą. Neseniai apie tai sužinojau…

Kas vyksta toje šeimoje, giminė nė neįtarė. Kitiems toje šeimoje augantiems vaikams buvo uždrausta, kam nors prasitarti.

Esu kalbėjusi su tuo žmogumi, raginau pagalbos ieškoti Dieve. Jam buvo jau per 20 metų. Nuo to mūsų pokalbio praėjo maždaug dveji metai, ir štai kas nutiko… Kažkas vėl įvyko tarp jo ir tėvo… Tėvai tyli. Man svarbu žinoti, ar DIEVAS jo pasigailės.

Vita, 43 metai, Kaunas

******

Miela Vita, suprantama, kad netekus giminaičio tokiomis aplinkybėmis, esate sutrikusi, išgyvenate sukrėtimą, apmaudą, gilų liūdesį ir galbūt net kaltės jausmą – juk viskas galėjo būti kitaip, jei būtumėte žinojusi tam tikras aplinkybes, – todėl šiandien nusiraminimo ieškote, norėdama sužinoti galutinį Dievo sprendimą. Nors Dievo sprendimai, lemiantys amžinąjį gyvenimą, yra didžiai paslaptingi ir mums, žmonėms, nežinomi, tačiau galime guostis mintimi, jog Dievo teismas bus teisingas ir gailestingas. Viešpats negali elgtis prieš savo prigimtį ir būti neteisus ar negailestingas. Jei mūsų, žmonių, kurie esame netyri, sąžinė sugeba atskirti, kas gera, o kas bloga, kur yra kaltė ir kur jos nėra, tai juo labiau Dievas, matantis kiekvieną žmogaus mintį, elgesį ir darbą, viską pasvers teisingai, ir silpnojo ar nekaltojo nepasmerks: „Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo” (Ps 103, 8). „Tačiau dėl savo didžio gailestingumo Tu jų nesunaikinai visiškai ir neatstūmei, nes Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas” (Neh 9, 31).

Kaip žinia, Lietuvoje savižudybių problema yra itin opi, jų skaičius išlieka labai didelis. Nuo 1993 m. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal vyrų savižudybių skaičių, o Europoje yra pirmoji ir pagal moterų savižudybes: iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 30, 4 (2007 m. duomenimis).

Savižudybių priežastys gali būti išorinės, pavyzdžiui, besaikis alkoholio vartojimas, neatsargus vairavimas, ir vidinės – psichologinės krizės, kai žmogus siekia nutraukti nebepakeliamą psichinį skausmą. Jūsų paminėtu atveju, matyti, kad giminaitis pasitraukė iš gyvenimo, patyręs didelę psichologinę krizę dėl smurto ir susvetimėjimo šeimoje. Tokia padėtis galėjo sukelti didžiulį nusivylimą gyvenimu, depresiją, stiprų bejėgiškumo pojūtį bei vidinį psichologinį skausmą. Ypač ilgai besitęsianti psichiškai skausminga situacija veda į vidinį sutelktumą pačiam pasitraukti iš gyvenimo.

Vis tik savižudybė gali būti labai impulsyvi ir be galo asmeniškas aktas. Tokiu atveju artimieji mažai apie tai žino ir nelabai ką gali padaryti, kad ji neįvyktų. Svarbu tai žinoti ir nesigraužti. Tik geriau pažįstant žmogų ir žinant jo situaciją iš arčiau, galima išgirsti intencijas pasitraukti iš šio pasaulio bei pasistengti tai sustabdyti.

Krikščionys gali keisti savo aplinką, būdami taikdariai, griaudami „geležines susvetimėjimo” sienas ir statydami artimumo tiltus šeimose, visuomenėje.

Malonė Jums,
pastorė Anželika Krikštaponienė