Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Kur nuo Tavo veido pabėgsiu?.. Sustosiu… Patirsiu Tave…

2017 27 kovo | Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Trumpai
  4. /
  5. Kur nuo Tavo veido...

„Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?“ Ps 139, 7

Visa, kas mus supa, byloja apie Dievo buvimą ir Jo artumą. Negalime pasislėpti nuo savo Kūrėjo, negalime pabėgti nuo savo Tėvo akių. Net tada, kai gyvename Jo nepatirdami, nejausdami, kad Jis yra arti ir nematydami Jo,.. Dievas yra šalia, nes Jis yra visur.

Tik dažnai, mes, žmonės, nemokame ir nesuprantame, kaip, susidūrus su Dievu, galime bendrauti ar atsiliepti į Jo pakvietimą. Antai, kai patiriame pavojuje ramybę, sunkumuose – paguodą, sukrėtime – ne baimę, bet vidinę pusiausvyrą ir neapsakomą gerumą, drąsą – tai patys tikriausi Dievo teikiami išgyvenimai mums. Dažnai tokios būsenos nevadiname Dievu. Kažkaip kitaip bandome tai paaiškinti… Gal krizinės situacijos persilaužimu ar ramybės patyrimu po ištikto šoko…

Tačiau tai yra Jis, kurio net sukrečiančių gyvenimo situacijų tamsa neužgožia bei nuodėmės juodumas neišgąsdina. Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten. Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną (Ps 139,8,12). Tiesa, kartais jaučiamės kaip „danguje“, o kartais – kaip „pragare“. Bet Jam pragaras nėra per baisus ir per tamsus, kad Jis negalėtų mūsų surasti ten. Jis nepuola moralizuoti „sunkiai sergančio“ žmogaus. Jis supranta kritusios prigimties negalią. Todėl ateina, kad mums padėtų.

Dievas nesmerkia tada, kai desperatiškai ieškoma išeities, nors pačių kaltė gali būti didelė. Jis nesmukdo ir nemenkina palūžusio viduje žmogaus, nors pastarasis pats būtų neteisingai pasielgęs, ar pasirinkęs. Jis nemoralizuoja kritusio, kai nusidėjėlis, jaučia savo bejėgiškumą. Dievas pasilenkia prie suklupusio, ištiesia pagalbos ranką sudužusiai, įvairiausių gyvenimo sukrėtimų išvargintai širdžiai. Staiga mes pradedame jausti, kad Kažkas, didesnis už bet kurį žmogų, neaprėpiamoje visatoje mus myli, priima, supranta mūsų būseną ir laukia mūsų. Tai Dievo asmens patyrimas… Jis atgręžė Savo veidą ir pažvelgė į mus. Dievas šypsosi mums…

3 Comments

  1. Dalija

    Labai dėkinga už Jūsų pamąstymus, jie labai atliepia mano nuotaikas ir pasaulėjautą…
    Ačiūūū..

    Dalija

    Reply
    • Anželika Krikštaponienė

      Džiaugiuosi, miela Dalija, jog jums teikia vidinės atgaivos užrašyti pamąstymai. Ačiū, kad skaitote tinklaraštį, parašote savo atsiliepimus.

      Reply
  2. Anonimas

    Ačiū Andželika,stiprybės ir Dievo palaimos gyvenimo kelyje.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Su mūsų visų Kovo 11-ąja!

Su mūsų visų Kovo 11-ąja!

Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė… (Iš 13, 3) Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, tarsi istorinis Deja vu (pr. [deʒa vy], sk. dėža vu, liet. jau matyta), dar kartą, po 50 metų...

Kukli valstybingumo pradžia

Kukli valstybingumo pradžia

SU VASARIO 16 – ĄJA – Lietuvos valstybės atkūrimo diena! 💛💚❤️

Ši mūsų tautos diena yra viena iš pagrindinių, nešančiųjų ir laikančiųjų valstybės statinio kolonų.

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai