Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 875

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Į Tave krypsta visų akys

2020 24 kovo | Trumpai

  1. Pradžia
  2. »
  3. Trumpai
  4. »
  5. Į Tave krypsta visų akys

„Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto.“ (Ps 145, 15)

Želmuo kelia galvą į viršų. Gėlės žiedas gręžiasi į dangišką šviesą. Paukščius vilioja žydrosios platybės. Vandens telkiniai atspindi dangaus vaizdus kaip veidrodyje. Vaikai kelia rankas į viršų, prašydami pakylėti juos aukščiau. Medžių šakos krypsta aukštyn, tarytum prašytų dangiško lietaus palaimos. Kalnai stūksodami, remia dangaus žydrynę, o kartais skrodžia debesis.

Daug kas mūsų aplinkoje ir kūrinijoje rodo į dangų, lyg švelniai primindami apie Tą, kurio sostas danguje, o žemė, lyg pakojis. Apie Tą, iš kurio ateina visa ir, kuriam lenkiasi žemė bei dangus. Visų matomos ir nematomos, apčiuopiamos ir neapčiuopiamos, vidinės ir išorinės akys krypsta į Dievą.

Jis yra mūsų Maitintojas ir švelniai glaudžiantis Guodėjas, kai būna sunku. Mažas kūdikėlis tiesia rankutes prie mamos, žvalgosi ir lūpomis ieško švelnios ir, šiltai glaudžiančios maitintojos, krūtinės. Tas vaizdas mumyse sužadina pačius tauriausius jausmus, nes kažkur gilumoje, pamąstome, kad ir mes tokie buvome, netgi slapta tebesijaučiame kaip tie kūdikiai, kurie norėtų priglausti galvą, apsunkusią nuo rūpesčių ir nesuskaičiuojamų minčių, prie stipresniojo krūtinės. Vidus žmogaus neapgauna. Jis paliudija žmogui, kad ir kaip subrendusiam, jog kažkuria dalimi jis tebepasilieka vaiku, kuriam visada reikės Tėvo. Jei kūdikystėje labiau mama asocijuojasi su maitintoja, tai paauglystėje, jaunystėje išryškėja tėvas, kaip šeimos maitintojas. Tačiau, kai žemiškieji tėvai mus apleidžia, vis dar pasilieka Dangiškasis Maitintojas, kuris niekada neapleis.

Visada žvelkime į Jį, iš kurio rankų ateina mums palaima…
Tėve, į tave kyla mūsų žvilgsniai.
Kasdieninės duonos duok mums šiandien…

6 Comments

  1. Birutė- Ona

    Ačiū, nuostabios minys… Tėve, Tu visada šalia.
    “Kasdieninės mūsų duonos, duok mums šiandien ir atleism mums mūsų kaltes, kaip
    ir mes atleidžiame savo kaltinikams.
    Ir neleis mūsų sugundyti, bet gelbėk mus nuo pikto… Nuo visokio pikto, apsaugok mus, Viešpatie….apsaugok, apsaugok meldžiu….💖

    Reply
    • Anželika Krikštaponienė

      Dėkui, miela Onute. Kartu maldoje!💖

      Reply
  2. Ona

    Dekoju uz skelbiama vilti ir jusu izvalgas.Dar viena Ona.

    Reply
    • Anželika Krikštaponienė

      Dėkui, Onute, kad skaitote ir parašėte atsiliepimą! Juos visada malonu gauti. 💖

      Reply
  3. Ausra

    Labai laiminga esu atradusi ramios lankos.Cia tiek naujo suzinau, nurimsta, praturtinti vidų.Pastore Andzelika sirdingai dėkoju Jums

    Reply
    • Anželika Krikštaponienė

      Miela Aušra, visada džiugu išgirsti, kaip ramios lankos randa savo skaitytoją. Gražus Jūsų pasidalinimas, jog skaitant straipsniu, nurimsta, praturtėja siela. Labai ačiū, kad parašėte atsiliepimą! 💖

      Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios “Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai

Muzika poilsiui ir darbui