Ps 117, 2 „Jo gailestingumas mums begalinis…“

Nemanau, kad mes galime visiškai suprasti, ką reiškia Dievo begalinis gailestingumas.

Mes esame įpratę mąstyti laikinumo kategorijomis. Viskas kažkada prasideda ir visa, kažkada baigiasi. Žmogiškasis gailestingumas turi ribas, bet Dievo gailestingumas mums begalinis.

Ypatingai gilus Jo gailestis ir meilė atsiveria žmogaus išgelbėjimo plotmėje. Juk Dievas siuntė Jėzų Atperkamai Kryžiaus aukai ne už gerus žmones, kuriuos Jis mylėjo dėl jų nuostabumo, švelnumo ir paklusnumo. Jėzus – Dievo Sūnus mirė už labai, labai prastus, dvasiškai pražuvusius, visiškai amoralius žmones. Mūsų padėtis buvo be išeities dėl įsivyravusios nuodėmės nuo gimimo žmogiškoje prigimtyje. Iš tos uždaros erdvės, prakeikimo kalėjimo, pilno pasmerkimo ir rūstybės, durimis į naują gyvenimą ir laisvę tapo Dievo begalinis gailestingumas…