Meilė tarp vyro ir moters yra universali, dieviška ir niekada nesibaigianti. Ji atiteka į visas žmonijos kartas, kaip gyvybės upė iš Edeno sodo, kur buvo sukurti pirmas vyras – Adomas ir pirmoji moteris – Ieva.

Ten prasidėjo harmoningi dviejų mylinčiųjų santykiai, kurie, deja, netrukus buvo sužeisti ir įskaudinti maištingumu prieš Dievą, nuopuoliu. Vis tik nors ir sužeista vyro bei moters meilė, ji nepalieka abejingais nei vienos kartos poetą, dainių ir meno kūrėją. Kiekviena žmonijos karta savaip apdainuoja ir vaizduoja savo kūriniuose meilės karštį, dramą ir patiriamą skausmą.

Apie romantinę meilę kalba ir Šventasis Raštas, nes Dievas yra meilės šaltinis. Ja žavėjosi Senojo Testamento išminčiai (Giesmių giesmė – romantinės literatūros šedevras), kalbėjo pranašai lygindami Dievo meilės įkarštį savo tautai su mylinčio vyro aistra mylimai žmonai. Apie ją turėjo, ką pasakyti Naujojo Testamento apaštalai ir Bažnyčios Tėvai, kai kalbėjo apie šeimos paslaptį.

Pateikiu kelias Bažnyčios Tėvų citatas:

Kokia graži dviejų krikščionių santuoka, tų, kurie tapo viena viltyje, viena bendru troškimu, pulsuojantys vienu gyvenimo ritmu, puoselėjantys vieną tikėjimą.

Jie kaip brolis ir sesuo, abu to paties Mokytojo tarnai. Niekas jų negali išskirti, nei kūne, nei Dvasioje. Jie abu laikosi tiesos, esantys du vienu kūnu; ir kaip apsijungia kūnu, taip apsijungia ir dvasia.

Jie kartu meldžiasi, garbina ir pasninkauja kartu, jie moko vienas kitą, skatina ir stiprinti vienas kitą.

Kartu jie pasitinka sunkumus ir persekiojimus, guodžia ir ramina vienas antrą. Jie neturi paslapčių vienas nuo kito, jie niekada nevengia vienas kito artumo; jie niekada neliūdina vienas kito širdies … Gieda psalmes ir himnus vienas kitam.

Kai Kristus mato ir girdi tai, džiaugiasi Jo širdis. Jis dovanoja jiems ramybę. Kai jiedu gyvena vienybėje, Jėzus pasilieka su jais. Kur du yra Jo vardu, ten Jis jų tarpe ir piktajam nėra vietos…

Tertuljonas II – III a.

***
Protinga, atsargi ir pamaldi jauna moteris yra verta daugiau nei visas pasaulio turtas. Pasakyk jai, kad ją myli labiau nei savo gyvenimą, nes šis gyvenimas yra niekas, lyginant su amžinuoju, o jūsų vienintelė viltis yra ta, kad judu praeitumėte šį gyvenimą tokiu būdu, jog ateities pasaulyje būtumėte sujungti tobuloje meilėje.

Jonas Auksaburnis IV – V a.