Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 828

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Dvasinė refleksija. Pabėgėlio malda (Ps 7)

2022 10 kovo | Refleksijos, Trumpai

  1. Pradžia
  2. »
  3. Trumpai
  4. »
  5. Refleksijos
  6. »
  7. Dvasinė refleksija. Pabėgėlio malda (Ps 7)

Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų, kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti. (Ps 7, 1-2)

Vykstant žiauriam karui Ukrainoje, pastarosiomis dvejomis savaitėmis, Europos šalis pasiekė didžiausią pabėgėlių banga nuo Antrojo pasaulinio karo. Vien per keturiolika karo dienų išvyko daugiau nei 2 mln. Ukrainos žmonių, dauguma moterų ir vaikų, paliko karo niokojamą šalį, savo namus. Atranda laikiną ar pastovią saugią priebėgą kitose valstybėse.

Globaliame pasaulyje, kuriame gyvename šiandien tarp turtingųjų ir vargingųjų, demokratinių ir totalitarinių šalių, valstybių draskomų karo konfliktų, kaip niekada aktualus pabėgėlių klausimas. Nerasime šalies, kurioje nebūtų atsikėlusiųjų, emigrantų ar pabėgėlių. Žmonės traukiasi ir bėga dėl skirtingų priežasčių: nuo mirtinų agresijos pavojų ir nežmoniškumo, nuo persekiojimų, diskriminacijos, bėga nuo skurdo ir nepritekliaus, kuris žemina žmogaus orumą, galiausiai, dėl klimato kaitos. Dažniausiai pabėgėlio gyvenimas yra visiškai pažeidžiamas, reikalaujantis priimančiųjų atjautos. Sunku įsikurti svetimoje šalyje, kur kita kalba, kultūra, kitaip funkcionuoja žmonių santykiai.

Šių dienų kontekste naujai ir aktualiai skamba septintoji Psalmyno psalmė, kuri atveria pabėgėlio kančią, sunkumus, vidinių išgyvenimų pasaulį ir jo maldą.

Septintoji psalmė laikoma PABĖGĖLIO MALDA. Joje atsiveria gilus, žmogiškas skausmas, nes jis bėga nuo žiauraus „liūto“, kuris kito gyvybę drasko į gabalus. Hebrajiškoje psalmės antraštėje sakoma, kad tai Dovydo psalmė, sugiedota dėl Kušo Benjamino. Kadangi Biblijoje nerandame tokio vardo niekur kitur, Rašto aiškintojai nesutaria, kas buvo Kušas. Dovydui ne kartą gyvenime teko pabėgėlio dalia. Pirmą kartą, kai jį dar jauną karvedį, persekiojo to meto karalius Saulius, o jis slėpėsi Adulamo oloje. Antrą kartą, kai jam pačiam būnant karaliumi, teko bėgti nuo savo sūnaus Abšalomo sąmokslo. Todėl vieni Rašto aiškintojai mano, kad tai galėjo būti Sauliaus iš Benjamino persekiojimo laiku, kiti gi sako, kad Kušas Benjaminas galėjo būti tas žmogus, kuris atnešė Dovydui žinią apie jo sūnaus Abšalomo mirtį. Bet kuriuo atveju pabėgėlis-psalmininkas tikisi Dievo teisingumo, kai žmonės neteisingai, nedorai niršta. Nėra nei vieno, kas galėtų apginti pabėgėlio, kurį vejasi plėšrus „liūtas“, norintis pagriebti jo gyvybę. Giluminė atrama lieka tik Dieve.

Žinodamas, kad sąmoningai niekam neprasikalto, pabėgėlis nuolankiai derasi su Dievu, svarsto, sveria savo gyvenimą ir daro įvairias prielaidas:

Viešpatie (Jahve), mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose,
jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),
tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia. (Ps 7, 3-5)

Vis tik jis labiau pasitiki Dievo teisumu, nei savo, ar žmonių teisingumu, todėl išsako dieviškojo teisingumo prašymą. Nes Dievas yra virš visų tautų ir kiekvienos širdies ketinimai Jam žinomi.

Viešpatie, …stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.
Tegul aplink Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą.
Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris manyje.
Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve. (Ps 7, 6-9)

Akivaizdu, kad sąmokslo ar karo metu vyksta daug neteisių, nusikalstamų veiksmų, todėl pabėgėlis prašo, kad Dievas suburtų (šubah– surinktų, sugrąžintų) tautas Savo akivaizdoje ir sėstų į Teisėjo sostą viską pasverdamas pagal širdies ir slaptą vidinį teisumą. Nors nė viena širdis iki galo nėra nei dora ir nei teisi, vis tik širdies siekiai gali būti dori ir teisūs, arba nedori ir neteisūs. Vienas nuolat eina atgailos, sąžinės ir tiesos keliu, kitas – užsikietina savo sumanymuose ir leidžia sau pastoti piktumu, pagimdyti melą. Tapti blogiu ir nedorėliu. Kaip, antai režimų tironai ir diktatoriai, kuriems kitų žmonių gyvybė nieko nereiškia. Dievas leidžia tokiam žmogui įkristi į savo kėslų iškastą duobę, įkliūti į pasalą, kurią kitam spendė.

Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko;
Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles.
Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą.
Jis padarė ir išsakė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė.
Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalio. (Ps 7, 12-16)

Psalmistas aiškiai mato, kaip veikia Dievo teismai, jog tam, kas kasa duobę kitam, pats įkrenta. Sėjamas blogis sugrįžta blogiu, o pikti sumanymai ir smurtas krenta atgal ant smurtautojo galvos. Viskas grįžta ratu – ir gėris, ir blogis. Pasėjus vėją, nupjauni audrą.

Tuo tarpu tam, kuris išsaugojo širdį tyrą, net būdamas visų žeminamu pabėgėliu, Dievas teikia išgelbėjimą, išaukštinimą. Teisingumas netikėtai triumfuoja – tokia psalmisto viltis.

Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti išgelbsti tiesiaširdžius.
Dievas – teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių.
Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardu.

Tokia yra ne vieno lietuvio istorija, kurie tapo pabėgėliais antrojo pasaulinio karo metu, gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Tačiau, galiausiai, daugelio gyvenimas atsitiesė JAV. Pabėgėlių klausimas visada buvo aktualus ir bus, nes neteisumas tautose pasireiškė visokiomis formomis. Tokia malda, kuria meldėsi Dovydas, gali būti aktuali ne vienam.

Klausimai apmąstymui

Ar turi susilietimą su žmonėmis, kurie yra kitų šalių pabėgėliai, yra emigracijoje, mūsų šalies įvairios etninės grupės? Kokia tavo asmeninė patirtis? Kokie vyrauja stereotipai ir baimės apie tai?

Malda

Viešpatie, Dieve, meldžiame šiandien už tuos, kurie gyvena be prieglobsčio, be pastogės,  nes jų namai susprogdinti, o jie atsidūrė toli nuo namų, artimųjų ir draugų. Meldžiame už Ukrainos pabėgėlius, kad kiekvienas rastų saugų prieglobstį – naujus namus. Dieve, apreikš savo gailestingumą patiems silpniausiems, vaikams, moterims, sergantiems, seniems žmonėms. Saugok gyvybes tų, kurie nepaisant jokių pavojų, nežinios sunkumų, keliauja saugodami vaikus nuo karo košmaro, ryžtasi palikti šalį, ieškodami ramios ir saugios vietos gyventi, auginti vaikus. Saugok ir gydyk tuos, kurie patiria nežmonišką krizę. Apreikš Savo gailestingumą tyraširdžiams. Amen

Nuotrauka: Dimitar Dilkoff/AFP

Kitos publikacijos:

Mano siela pražydo

Mano siela pražydo

Prasidėjus gegužei, sielą sušildo ne tik saulės spinduliai, bet ir eilės. 🌿🌼🐦 Mano siela pražydo Mano siela pražydožiedais…vyšnių baltumu,purpuriniųalyvų kekėm,mėlynodangaus bedugnėsžibuoklėm. Mano siela pragydogiesmėm…pirmuvieversio čiulbesiupievoje,karvelio...

Laukiant Velykų. Didysis penktadienis…

Laukiant Velykų. Didysis penktadienis…

Šiais metais laukiame Velykų kitaip. Jau daugiau nei 50 dienų artimoje Europos šalyje girdime griaudėjant pabūklus, matome sunkiai suvokiamą kritusių ir išniekintų nekaltų aukų skaičių, baisius ir žiaurius karo padarinius, kuriuos putiniškas režimas bando visaip...

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios “Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai

Muzika poilsiui ir darbui