Tautos gimsta, auga, klesti, „nyksta“ ir vėl atgyja… Ne visoms taip pasiseka, kaip mūsų Lietuvai, vis atgyti, pakilti, atsitiesti. Lietuva patyrė ne kartą savo nepriklausomybės ir atgimimo laikotarpį. Ji buvo nepriklausoma valstybė nuo XII iki XVIII amžiaus, po to – nuo 1918 vasario 16 dienos iki 1940 m., ir dar kartą atgijo mūsų kartoje 1990 m. kovo 11 d. daugiau nei prieš trisdešimt metų. Mūsų tautos patirtis rodo, kad įvairiais okupacijos laikotarpiais nors gali būti „užspausta“ valstybės laisvė, bet tauta gyvuoja, jei tik išlaiko ir puoselėja vidines galias – savo kalbą, kultūrą, tikėjimą, vertina žmogų ir žmogiškumą, trokšta būti savarankiška, dinamiška, kūrybinga. Vasario 16-oji ilgus sovietinius metus nuolat įžiebdavo ir kūreno laisvės dvasią, mintį ir tautos atmintį. Taip pat ji padėjo kertinį akmenį laisvos Lietuvos ateities vizijai.

Meilė – tai mūsų gyvasties, džiaugsmo ir kūrybos lopšys, tai – asmeninės, šeimos ir visuomenės neišsemiamas vidinės laimės šaltinis. Ji – geidžiamiausias vidinis žmogaus troškimas, kiekvienos bendruomenės, visuomenės didžiausias poreikis.