Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto… (Ps 143, 8 )

Šią psalmės eilutę sąmoningai pasirinkau apsvarstant Metų pradžią. Rytas gali reikšti pradžią plačiąja prasme… Kaip rytas yra kiekvienos dienos pradžia, taip tai gali simbolizuoti įvairias pradžias, ištakas… „Rytas” gali atspindėti žmogaus gyvenimo pradžią, jaunystę, Naujų metų pradžią, naujų laikų, darbų, nepatirtų sričių pradžias… Žmogui yra svarbūs ir rytas, ir vakaras, ir pradžia, ir pabaiga… Juk kiekvienas dalykas po saule turi savo paskirtį. Rytas pradeda, vakaras užbaigia…

Pakalbėkime apie rytą. Kas pasitinka mus ryte? Džiugesys, viltis, siekis, apsisprendimas,.. ar stresas, šokas, griūtis ir tamsa?.. Ar Dievo malonė, kuri visa pridengia, ar tuštuma? Kas laukia mūsų vakare? Baigti darbai, ramybė, pilnatvės pojūtis, ar nusivylimas, sielojimasis, graužatis dėl neišnaudotų galimybių?.. O gal Viešpaties ištikimybės patirtis? Visa tai įvairūs jausmais, kuriuos patiriame nuo ryto iki vakaro, per visus metus, per visas savo gyvenimo dienas…

Viešpats vienintelis gali balansuoti žmogaus jausmus, pasirinkimus, patirtis. Jis padeda įveikti sunkumus, ir bloga paverčia geru, kai mylim Jį. Visose gyvenimo srityse yra matai, kuriais matuojame, sveriame, ar nenukrypome nuo tos sferos vertybių. Mat, „plika akis“ dažnai apgauna. Kai „matuojame iš akies“, pamiršę vertybes, statome pakrypusias sienas, kreivai kerpame, neteisingai sveriame… Tikinčiajam visuose dvasiniuose ir sielos reikaluose Viešpats yra tas „gulstelis”, „liniuotė” ar „matlankis”, kuriuo matuojame gyvenimą, dieną, darbus, kiekvieną pradžią ir pabaigą. Tik Jis išlaiko balansą ir neleidžia nukrypti gyvoje Gyvenimo statyboje. Jis kviečia pamatuoti, pasverti ir tada daryti pasirinkimus iš pat ryto. O Jo malonė palydi mus nuo ryto iki vakaro…

Tad neskubėkime „kirpti iš akies”. Tai per daug brangiai gali kainuoti… Verčiau ieškokime Viešpaties malonės nuo pat ryto, kad pasisektų gyvenimo statyba! Ieškokime Dievo malonės nuo metų pradžios, jog ji lydėtų visus metus!