“Siela, viduje susivienijusi su Dievu, iš to didžiausio džiaugsmo darosi lyg geranoriškas geraširdis vaikas ir nieko nebesmerkia – nei graiko, nei pagonio, nei žydo, nei nusidėjėlio, bet į visus žvelgia tyromis akimis, neteikdama reikšmės šiems skirtumams, vienodai džiaugdamasi visu pasauliu ir trokšdama, kad visi graikai ir žydai, ir pagonys garbintų Dievą.”
„Todėl aš teigiu, jog nebuvo tinkamesnio ir geresnio laiko mokslui kaip dabar ne tik dėl to, kad išsilavinimas yra visapusiškai prieinamas, bet todėl, kad jis suteikia daugeriopą gerovę ir garbę.“
Prieš penkerius metus elektroniniu paštu gavau vienos jaunos moters laišką. Tai buvo laiškas su giliu pagalbos šauksmu, kuris kilo iš netekties skausmo paliestos širdies.
Pažeidžiamumą vertiname kaip silpnumą, kurį norime slėpti. Tačiau dažniausiai jis atspindi mūsų širdies gyvenimą, į kurį kviečia Dievas – mylėti Viešpatį ir artimą visa širdimi.
Jis paslaptingu būdu paruošia mus tokiam gyvenimui.
“Vidinėms širdies pratyboms reikia teisingo ir išmanaus mokytojo. Jeigu jo neturi, atkakliai ieškok;
“Tyluma yra maldos motina, grįžimas iš nuodėmių nelaisvės, nepastebimas dorybių auginimas ir nepaliaujamas kopimas į dangų.
Norėčiau kartu su jumis pasvarstyti apie darbštumą, darbo rūšis ir darbo rezultatus.
