„Bet ji [moteris] bus išgelbėta, gimdydama vaikus, – jeigu jie išlaikys tikėjimą, meilę, šventumą ir susilaikymą” (1 Tim 2,15). Ar galite padėti išsiaiškinti šią Rašto vietą?
Ji man tarsi prieštarauja Švento Rašto esminei žiniai apie išgelbėjimą.
Juk išgelbėjimas yra per Jėzų Kristų, per jo auką. Kodėl čia sakoma, kad moteris bus išgelbėta gimdydama vaikus? O jeigu aš vaikų neturiu, ar nebūsiu išgelbėta? Ar Kristaus aukos išgelbėjimui per maža?
Edita, 41 m.
*****
Miela Edita, Jūsų pacituota eilutė neabejotinai yra viena iš sunkiausiai suvokiamų vietų visoje Biblijoje. Išties, atrodytų, kad ji prieštarauja esminiam bibliniam išgelbėjimo (soteriologijos) mokymui, teigiančiam, jog tik iš malonės kiekvienas, tikintis Kristaus auka, bus išgelbėtas. Šia išgelbėjimo doktrina neverta abejoti, nes tokį išganymo būdą skelbė ST ir NT autoriai bei pats Viešpats Jėzus: „Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras” (Jono 10, 9). Be to, apaštalas Paulius ne kartą savo laiškuose nedviprasmiškai teigia, jog gelbsti tik tikėjimas Kristumi. Pavyzdžiui: „Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma, žydui, paskui graikui” (Rom 1, 16). Arba: „Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas” (Rom 10, 9 – 10).Tačiau ką tuomet apaštalas nori pasakyti savo laiške bendražygiui Timotiejui, rašydmas, jog moteris bus išgelbėta gimdydama vaikus ir užaugindama juos dievotais žmonėmis? Ar tai reiškia, kad ji išsigelbės gerais darbais? O kaip tuomet bus su netekėjusiomis ir negimdžiusiomis vaikų moterimis? Visiškai pagrįsti klausimai. Tiesiogiai, pažodžiui, interpretuojant šias eilutes, peršasi būtent tokios išvados. Tačiau neskubėkime. Labai lengva „suklupti“ prie sunkiai suvokiamų Rašto tekstų ir nuspręsti priimti juos kaip galutinę ir nekintančią tiesą. Norint labiau priartėti prie tiesos, tenka nuolankiai gilintis į tekstą. Sunkiai suprantamos Rašto vietos mums pateikia tik dalinę informaciją. Tokias eilutes itin sunku išsiaiškinti, nes matome ne visą, o tik dalį „paveikslo“. Mūsų nagrinėjamu atveju mes skaitome apaštalo Pauliaus žodžius ir girdime jo „balsą“, tačiau išsamiai nežinome, kokia buvo Efezo bažnyčios situacija, kuri paskatino Paulių rašyti Timotiejui tiek apie vyrus, tiek apie moteris (žr. 1 Tim 2, 8 – 15). Tarytum girdėtume kalbančiojo telefonu vieno iš pašnekovų balsą ir tekstą, o negirdėtume to, kuris yra kitoje ryšio pusėje. Todėl mes galime formuluoti tik tam tikras prielaidas, stengdamiesi suprasti, ką apaštalas turėjo omenyje ir kokį pamokymą norėjo perteikti šiais žodžiais tikinčioms moterims.Yra žinomi trys šios eilutės interpretavimo būdai, kaip prielaidos, ką galėtų reikšti Pauliaus žodžiai ji bus išgelbėta gimdydama vaikus.
1. Lockas, Ellicottas ir kiti šiuolaikiniai Rašto tyrinėtojai mano, jog pagrindinis eilutės akcentas tenka žodžiams gimdydama vaikus. Tai tarsi aliuzija į Kristaus gimimą, kuris atvėrė išgelbėjimą pasauliui. Kristus – žmonijos Gelbėtojas – gimė iš moters ir Jis gelbsti mus visus. Tam tikra prasme per gimdymą tampa įmanomas išgelbėjimas. Tačiau, pavyzdžiui, komentatorius Bernardas nepritaria tokiai interpretacijai, teigdamas, kad taip tekstui „primetama“ gerai žinoma religinė doktrina ir aiškinimas paremiamas išmoninga fantazija, kuri, deja, dažnokai būdinga Šv. Rašto komentarams.
2. Antras aiškinimas panašus į pirmą. Minėta Pauliaus eilutė siejama su Pr 3, 15, kur parašyta, kad moters sėkla sutrins gyvatės galvą ir taip atsivers išgelbėjimas. Marija, kaip Ievos dukra, pagimdė šią sėklą. Vėl pastebime tokios interpretacijos silpnąją vietą – Pauliaus tekstui primetama išankstinė prasmė, gretinant jį su Pradžios knygos tekstu ir įtraukiant į visos žmonijos išgelbėjimo kontekstą. Be to, Pauliaus tekste nėra Marijos įvaizdžio.
3. Trečiąją interpretaciją pateikia Vine‘as: „Moteris, gimdydama vaikus ir atsiduodama dievotai motinystei, bus išgelbėta iš šio pasaulio blogio dvasios ir laikmečio gyvenimo būdo įtakos, o gyvendama ir auklėdama vaikus dievotai, prisidės prie vietinės bažnyčios Evangelijos liudijimo ir gero vardo sklaidos.” Toks aiškinimas, manyčiau, labiausiai atitinka viso Pauliaus laiško ir 2 skyriaus kontekstą. Juk 1 Tim 2, 8 -15 pastraipoje aiškai išreiktas apaštalo rūpestis visos bendruomenės – tiek vyrų, tiek, moterų – dievotumu. Vyrus Paulius ragina melstis (be pykčio ir abejonių) visur ir būti tyriems (kelti šventas rankas aukštyn) (8 eil.). Ištekėjusias moteris skatina būti droviomis ir santūriomis tiek išvaizda, tiek elgesiu, sekant dievotų moterų pavyzdžiais, tyliai mokytis tyliai bendruomenėje, nekeliant sumaišties ir netvarkos susirinkimo metu, o namuose – iš savo vyrų (9-12 eil.). Galiausiai aptinkamas Adomo ir Ievos sukūrimo (13 eil.) bei Ievos nuopolio motyvas (14 eil.). Jai dėl nuopuolio teko gimdyti kančioje ir nelengvai auklėti vaikus. Sunki gyvybės „išleidimo“ į šį pasaulį ir jos doro ugdymo našta (15 eil.) gulasi ant visų moterų, kaip Ievos „dukterų“, pečių. Tai savotiškas „išganymo“ kelias, reikalaujantis tikėjimo, pasišventimo, didžios kantrybės ir ištvermės.Tuomet kyla klausimas, kodėl, kalbant apie vaikų ugdymą, akcentuojama tik moteris? Į moterį koncentruojamasi gal todėl, kad Efezo bažnyčioje buvo iškilusi „specifinė moterų“ problema, nes moterims skirtas pamokymas kur kas ilgesnis nei vyrams. Tačiau turime pastebėti, kad dorų vaikų ugdymo atsakomybė skirta ir vyrui (1Tim 3, 4), bet moterys visuomet daugiau prisideda prie vaikų auklėjimo. Tai liudija ir Timotiejaus asmeninis atvejis – Paulius mini, jog jame gyvas jo senelės Loidės ir motinos Eunikės neveidmainiškas tikėjimas (2 Tim 1, 5), o tai reiškia, kad šios moterys dievotai auklėjo Timotiejų.
Vis tik tolesnis 1 laiško Timotiejui kontekstas atskleidžia specifinę moterų problemą bendruomenėje. Efezo bažnyčioje buvo jaunų našlių, kurios dykinėjo, landžiojo po namus, plepėjo, kišosi į svetimus reikalus ir buvo sugundytos klaidžiamokslių – kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną (1Tim 5, 15). Todėl Paulius primena tai, kas tinka dievotoms moterims ( 2, 9 -15), o jaunoms našlėms siūlo ištekėti, auginti vaikus ir tinkamai šeimininkauti, jog neduotų priešininkams jokios progos apkalboms (5, 13-15). Taigi kai kurios jaunos našlės buvo sugundytos šėtono mokymo (kaip Ieva sugundyta velnio), todėl joms būtų geriau, kad ištekėtų, atsiduotų dievotai motinystei ir doram šeimininkavimui, ir taip būtų nelyg „išgelbėtos“ iš pražūties – pražūtingų klaidžiamokslių. Ar tik tokia jaunų našlių situacija Efezo bažnyčioje ir nepaskatino apaštalo Pauliaus šiame laiške parašyti mums taip nerimą keliančias eilutes? Tad pažvelgę plačiau į pastraipos ir laiško kontekstą, matome, kad 1 Tim 2, 15 skamba ne kaip visuotinė tiesa visoms moteris apie jų išgelbėjimą, bet kaip kontekstinis pamokymas ištekėjusioms sesėms gyventi dievotai, atsidavus motinystei, doram vaikų ugdymui bei, ištūkus iš šio pasaulio sugedimo dvasios, gerais darbais garsinti Kristaus Evangeliją. Ši Rašto vieta, manau, nėra taikytina netekėjusios moterims. Joms dievotumo pamokymą atrandame kitame Pauliaus laiške (1 Kor 7). Linkiu Jo malonės, studijuojant Šv. Raštą.
Pastorė Anželika Krikštaponienė
Neteisingas vertimas. is graiku kalbos skamba taip:1tim.2-15 bet ji bus isganyta, gimdydama vaikus-jos bus isganytos,jeigu issilaikys tikejime,meileje ir sventume bei santurume.