Žmogaus širdis – tai laukas, dėl kurio vyksta pagrindinė kova. Kas turi mūsų širdies palankumą, tas turi mus. Kiekvienas jaunuolis intuityviai jaučia, jei jis laimės jam patinkančios merginos širdį, jis laimės ją. Todėl kam priklauso mūsų širdies simpatija, tam priklausome ir mes patys. Kaip gražu ir teisinga mylėti dangiškus ir dvasinius dalykus?..
Šių metų rugsėjo 15 d. – 19 d. kartu su vyru viešėjome Dublino lietuvių evangelinėje bendruomenėje. Kartą per metus, jau septintus metus iš eilės, Daiva ir Eduardas Smelovai, šios bažnyčios vyresnieji, kviečia atvykti į bendruomenę, bendrauti su mūsų tautiečiais Dubline, dalintis įžvalgomis, patarnauti skirtingomis dovanomis bei kartu pailsėti ir pasisemti Dievo malonės esančios tarp jų.
Šį kartą kalbėjau apie vieną iš džiugiausių ir pozityviausių dvasinių dovanų, kurią gaubia Dievo karalystės išganymo džiaugsmas. Tai – evangelisto dovana. Bažnyčios, kurios puoselėja evangelizmo nuostatą ir palaiko evangelistus, nuolat atsinaujina bei patiria sielų atsivertimo dvasinį džiaugsmą.
„Tegul mane plaka teisusi: tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai.“ (Ps 141, 5 )
Esu tik žmogus, todėl niekada neatmetu galimybės suklysti, nesuprasti, pasielgti netinkamai, dėl vidinio aklumo, ar nuovokos stokos.
Mokslo metų pradžioje pasakiau pamokslą apie mokytojo dovaną plačiąja pašaukimo prasme ir apie mokytojus Bažnyčioje. “Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa mokytojais” (Sokratas, V a. pr. Kr.)
