Antrosios Advento savaitės klausimas: Ką Kalėdų kultūra gali mums pasakyti apie Jėzų? Panagrinėkime Kalėdų šventės ženklus ir susiekime juos su Kristaus tiesa.
Dar vienas Kalėdų švenčių dekoravimo elementas yra angelai. Juvelyriškai iškirpti iš popieriaus, jie lengvai, tarsi plunksnos, plevena mūsų kambariuose, puošia namų langus ir parduotuvių, kavinukių vitrinas. Šių paslaptingų būtybių niekaip negalime išbraukti iš kalėdinių elementų, mat jie dieviškos ramybės, džiaugsmo ir palaimos šaukliai, turėjo savo dalį Kristaus gimimo istorijoje.
Adventinis skaitinys:
Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.
Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,
bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.
Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose“.
Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:
„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“. (Lk 2, 8-14)
Evangelisto Luko plunksna užfiksavo pasakojimą apie dangiškųjų angelų pasirodymą žemės piemenims tą dieną, kai gimė Gelbėtojas Kristus.
Angelas – hebr. malach, gr. angelos – „pasiuntinys“ arba „žinios nešėjas“. Abu šie žodžiai vartojami Šventajame Rašte, kai pasakojama apie dangiškuosius pasiuntinius, siųstus atlikti Dievo valią ir užduotį.
Kalėdinėje Betliejaus istorijoje pirmiausia išvystame vieną angelą, pasirodžiusį staiga, nelauktai, nelyg žaibą iš giedro dangaus. Tai simbolizuoja Dievo darbų netikėtumą. Panašiai Rašte kalbama ir apie paskutiniuosius – escahtaloginius įvykius, kurie ištiks žmoniją pabaigoje – nelauktai, tarsi vagis naktį. Tą kartą angelas buvo Dievo siųstas pranešti džiugią žinią, kad Betliejuje – Dovydo mieste gimė žmonijos Gelbėtojas. Toje kultūroje buvo įprasta, kad gimus karališko kraujo įpėdiniui, karaliaus tarnai skubėjo į visos karalystės pakraščius pranešti džiaugsmingą naujieną. Šiuo atveju Dievo tarnai – angelai, o tiksliau pasakius, pradžioje vienas suskubo pranešti apie labai svarbų įvykį, duotą visai žmonijai: gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus. Tačiau tuo metu ne visiems buvo lemta tai pamatyti, tik tarsi slaptai – vien piemenims, vėliau išminčiams. Lukas, pasakodamas slėpiningą istoriją, nori parodyti , kad Dievas ateina pas savuosius incognito – nepastebimai. Kristus turėjo augti tris dešimtmečius Dievo malonėje ir išmintyje nežinomas tarp žmonių tol, kol, atėjus pilnatvės metui, pasirodė visam Izraeliui, kaip Mesijas. Nors pradžioje Dievas veikė tarsi slapta, vis tik jau pačioje pradžioje angelai paliudijo Jėzaus dieviškąją prigimtį iš karto, tik Jam gimus.
Na, o šio pasakojimo kulminacija įvyksta tuomet, kai po paskelbtos žinios, staiga pasirodė visa dangaus kareivija – nesuskaičiuojama angelų minia. Jie šlovino Dievą aukštybėse, o žemės žmonėms linkėjo ramybės ir Dievo palankumo. Visas Dangus, Dievo Tėvo buveinės šventieji gyventojai, šlovino ir garbino ką tik gimusį Kristų, kuris savo gimimu žmonėms nešė nuodėmių atleidimą, ramybę su Dievu ir sutaikymą vienas su kitu.
Tad per Kalėdas sklandantys popieriniai angelai mūsų namų erdvėje, primena mums apie tuos įvykius, kurie atsitiko Betliejuje. Šios „dangaus plunksnos“ skelbia džiugią naujieną, kad mes turime Gelbėtoją Kristų, kuris atneša į kiekvieną atvirą širdį ramybę su Dievu ir sutaiko mus su žmonėmis.
Malda:
Viešpatie, Jėzau, apie kurio gimimą džiaugsmingai paskelbė dangiškos būtybės – angelai, savo lūpomis ir širdimi išpažįstu Tave kaip savo Gelbėtoją, Atpirkėją iš visų nuodėmių. Atleisk man visas kaltes ir vesk mane į Tėvo glėbį, dovanok amžiną taiką su Dievu. Prašau, išgydyk mano širdį ir suteik man ramybę su mano artimaisiais, draugais, kaimynais, bendradarbiais. Tegul taika įsiviešpatauja. Amen.
0 Comments