Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Preliudija apie išmintingą moterį (I)

2014 5 rugpjūčio | Straipsniai, Straipsniai moterims

  1. Pradžia
  2. /
  3. Straipsniai
  4. /
  5. Straipsniai moterims
  6. /
  7. Preliudija apie išmintingą moterį...

moterisViena brangiausių moters savybių – išmintis, kuri panaši į perlą, turintį labai aukštą vertę, tačiau išoriškai nepatrauklų, lyginant su kitais brangakmeniais, spindinčiais ir žaižaruojančiais prieš saulę įvairiais atspalviais.

Šv. Raštas didžiai vertina moters išmintį, kuri stato namus (Pat 14, 1), suteikia gyvenimą jai ir jos artimiesiems (Ekl 7, 12), nušviečia jos veidą ir sušvelnina bruožus (Ekl 8, 1). Ji džiaugiasi gyvenimu dabar, nes, kaip pastebėjo motina Teresė, geriausias laikas yra šiandien!

Tad būtų šaunu į savo moteriškumo vėrinį įverti šį perlą kiekvienai.

Pabandykime atsakyti į klausimą, kokia toji išmintis, kuri stato namus, sutvirtina šeimyninį gyvenimą, sutaurina charakterio bruožus?

Išmintinga žmona – nesavanaudiška moteris

Nevaržomas egoizmas, ekscentriškumas ir kaprizingumas yra kvailybės požymiai, keliantys grėsmę šeimyniniam gyvenimui. Savanaudiškumas – sutuoktinių priešas numeris vienas. Egoizmas netinka nei vyrui, nei moteriai, nestato, nekuria ir nepuoselėja tarpusavio santykių. Jis išdrasko, suardo bendrystės ryšius.

Tuo tarpu išmintinga moteris siekia savo šeimos visokeriopos gerovės: dvasinės, mentalinės, psichologinės, buitinės. Ji nuoširdžiai trokšta savo artimųjų sėkmės: vyro, vaikų, tėvų, savo brolių ir sesių. Ji yra savo šeimynykščių drąsintoja. Šis moters vaidmuo yra labai reikšmingas ir stiprus.

Karaliaus Lemuelio motina, mokydama savo sūnų šeimyninio gyvenimo paslapčių, vaizdžiai aprašo neįkainuojamos geros žmonos, išmintingos moters vertę, kuri siekia ir vyro, ir vaikų gerovės Pat 31, 10-31. Ji retoriškai klausia: Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus (11 eil). Šias Rašto eilutes kaip pagiriamuosius žodžius skaito pamaldūs hebrajai savo žmonoms, prasidėjus kiekvienos savaitės sabatui.

Labiausiai šiame bibliniame išmintingos moters paveiksle į akis krenta, moters geranoriškumas savo vyro atžvilgiu per visas gyvenimo dienas. „Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūksta pelno. Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta“ (Pat 31, 11 – 12).

Tokia nesavanaudiška moteris stato namus ir yra pasišventusi savo artimųjų gerovei, juos drąsina pasirinkimuose, palaiko sunkumuose, padeda atrasti ir išskleisti gebėjimus. Visa, kuo ji dosniai dalinasi, grįžta jai su kaupu. Juk senovės išmintis byloja kad, kas drąsina kitus, pats bus padrąsintas, kas laimina ir pats bus palaimintas. „Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją: ‘yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!“ (Pat 31, 28 – 29).

XX a. anglų novelistė Dame Barbara Cartland (1901 – 2000) panašiai atsiliepė apie išmintingas moteris, kurios stengiasi dėl savo vyrų:
„Išmintingos moterys turėtų savęs klausti: „Ar aš padariau savo vyrą laimingesnį?“ „Ar šiandien jis labiau mane myli nei prieš penkerius metus? O gal jis jau žvalgosi į kitas?“ Jei taip yra, tuomet greičiausiai moteris neįstengė savo vyro „praturtinti“ ir „pradžiuginti“.

Savikritiškos mintys, tiesa? Neretai moterys dėl savo bėdų kaltina vyrus. O gal verta pažiūrėti iš kitos pusės?

Ištekėjusi moteris neturėtų pamiršti savęs nuolat paklausti panašių klausimų: ar esu laiminga, kai kitas su manimi jaučiasi laimingas?

Išmintinga mama – rūpestinga moteris

Ji rūpinasi visų šeimos narių visokeriopa gerove, harmonija, darna. Čia pirmiausia išskirčiau dvasinę gerovę. Motinos suteikia vaikams pirmąsias dvasines pamokas. JAV mokslininkai ištyrė tėvo ir motinos įtaką vaikui. Pastebėta, kad motinos tikėjimas verčia vaikus pažinti dvasinį pasaulį – metafizinę tikrovę ir jį gerbti, o tėvo tikėjimas veda vaikus prie tikėjimo praktikos. Motina supažindina vaikus su dvasinio pasaulio realumu, neregimu Dievo Asmeniu per pasakojimus, maldas ir puoselėjamas šeimos tradicijas. O tėvo praktikuojamas tikėjimas vaikus drąsina taip pat praktikuoti savąjį. Jei tėvas meldžiasi, tai ir vaikai melsis, jei mama meldžiasi, tai vaikai gerbs maldą, sužinos apie Dievą daugiau.

Motina nelyg dirva, kurioje auga želmenys. Galime pastebėti, jog visos matriarchalinės visuomenės gretino moteriškumą su žemės ypatybėmis. Jos buvo žemdirbiškos – įdirbančios dirvą, sėslios, taikingos, o ne kariaujančios, ar grobiančios. Todėl moteriškame mentalitete prasiplėtimas ateina per taikingą augimą, o ne grobimą ar teritorijų užkariavimą.

Dirva apglėbia grūdą, jį šildo, maitina, augina. Želmuo iš dirvos gauna visų reikiamų elementų ir medžiagų augti, įgauti spalvą, tapti vaisingu, skleisti kvapą. Tai reiškia, kad motina savo vaikui su pienu, lopšinėmis, pasakomis, istorijomis ir maldomis perduoda pasaulėjautą, dvasinio gyvenimo realumą. Felizani Kannheiser, italų krikščionė edukologė, pastebi:
„Pasakos, mitai ir legendos yra kupini simbolių ir įtaigių žodžių, įvedančių į užburtą pasaulį, kur kalbantys gyvūnai ir vaikščiojantys medžiai yra realesni už objektyviąją tikrovę, nes suteikia vaizdą ir formą mūsų giliausiems poreikiams, mūsų slaptiesiems lūkesčiams, mūsų neišsakytoms viltims. Tokie pasakojimai, pateikti vaikui tinkamu būdu, atskleidžia jam pasaulio slėpinį ir vedą prie egzistencijos Šaltinio“.

Štai kokia įstabi mamos pasakojimo ir maldos galia! Simboliai, fantastiniai veikėjai atveria savęs pažinimą ir nematomą transcendentinę, didesnę už žmogų, tikrovę, padeda įsisavinti blogio ir gėrio dvasinę įtampą bei kovą, atskleisti geriausių žmogaus savybių žavesį ir apgailestauti dėl blogųjų savo bruožų.

Simboliai ir ženklai yra dvejuose pasauliuose, kurie padeda mums atskleisti dvasinę tikrovę. Pirmasis – tai gamta, Dievo kūrinija, jos harmonija, jos grožis ir paslaptingumas, o antrasis – knygos, Biblija – Dievo žodis, pačių sukurtos pasakos. Todėl šeimose mes, mamos, turėtume bandyti puoselėti jautrumą kūrinijai ir meilę knygoms, rašytiniam ir pasakojamam žodžiui. Vaikai – jautrūs kūrinijai ir literatūros pasauliui, bus jautrūs ir dvasiniams klausimams. Tačiau prisirišimas tik prie naujųjų technologijų, didelių ir mažų „mėlynųjų ekranų“, neišugdytas jautrumas įvairioms gyvybės formoms bei blokuojama vaizduotė virtualiais vaizdais gimdo technokratinės kartos mašinalumą.

Atverkime vaikams kūrinijos ir pasakojimo pasaulį – neišsemiamus išminties lobynus.

Taigi, išmintinga moteris yra nesavanaudiška savo šeimoje ir siekianti savo artimųjų visokeriopos gerovės, teigdama prioritetą dvasiniam vaikų lavinimui – išminčiai, kuri glūdi kūrinijos ir pasakojimo gelmėje.

Išmintinga moteris stato namus, o negriauna juos savo rankomis neapdairumu, atmestinumu, nerūpestingumu!

4 Comments

  1. Dalia

    Aš įdėmiai perskaičiau, ir tai jau, daug ką pasako, man patiko, kas čia buvo išsakyta, straipsnio mintys…::)))

    Reply
  2. Anželika Krikštaponienė

    Dalia, gera sutikti įdėmią skaitytoją. Užrašyti žodžiai ir mintys kiekvieną kartą, susijungę su unikaliu skaitytoju, virsta kažkuo kitu – atgyja, prasiplečia, pražysta. Ačiū tau, kad skaitai!

    Reply
  3. Dalia

    O jums dėkoju kad esate, ir kad vis labiau atskleidžiate Dievo gelmes, ir man labai patinka kai tiesą kalbate su meile, nes jo meilė statydina ir pakelia tą, kuris nebegali atsikelti….:)))

    Reply
  4. VIRGINIJA

    LABAI GERAS PAMOKANTIS ,IKVEPIANTIS,IR SUSTATANTIS I VIETAS VISAS MOTERS ,TOBULOS KRIKSCIONES,BRANDZIOS MOTERS ,PAVEIKSLAS.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

FEBĖ. I-ojo amžiaus Kenchrėjos bažnyčios diakonė

FEBĖ. I-ojo amžiaus Kenchrėjos bažnyčios diakonė

Tarptautinę moterų dieną, mums krikščionėms, visada norisi pažvelgti į šviesias Bažnyčios asmenybes moteris, kurios buvo įtakingos Kristaus bendruomenėje ir savo socialinėje aplinkoje. Šį kartą pažvelkime į Febę, Kenchrėjos bažnyčios diakonę, apaštalo Pauliaus bičiulę, bendražygę ir globėją.

Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė

Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė

Teosebija, bažnyčios šlovė, Kristaus puošmena, pagalbininkė mūsų kartoje, moters viltis; Teosebija, pati gražiausia ir šlovingiausia tarpe viso Brolių grožio; Teosebija, tikrai šventa, tikra kunigo partnerė/ bendražygė (syzygos), lygiai garbinga ir verta Didžiųjų...

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai