„Raštas sako: „Septynis kartus per dieną šlovinau Tave”. Todėl ne apibrėžtoje vietoje, ne ypatingoje šventovėje, ne tam tikromis šventėmis bei nustatytomis dienomis, bet visą gyvenimą ir visur, ar būtų vienas, ar su kitais to paties tikėjimo žmonėmis, žinantysis garbina Dievą, už žinojimą ir savo gyvenimo būdą”.

(Klemensas Aleksandrietis, Stromatas VII, II a.)