Nors mūsų daug, bet mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalinamės viena duona. (1 Kor 10, 17)

Tauta, kaip ir bažnyčia pagal apaštalo Pauliaus žodžius, yra vienas kūnas, kurie valgo vieną duoną, užaugintą savo žemėje. O mūsų, lietuvių, duona, kaip žinia, turi ypatingą skonį. Niekur kitur pasaulyje neteko ragauti tokios gardžios, sočios ir didelės maistinės vertės duonos. Duonos skonis ir jos vertė pasako daug gero apie mūsų tautos charakterį, kuris linkęs išsaugoti vertybinius, ilgai išliekančius dalykus, rinktis ne populistinį, bet dorovėmis grįstą kelią.

Šiandien mūsų valstybingumo diena kalba apie kiekvieno iš mūsų – mano ir tavo – indėlį.

Mindaugas pradėjo kurti mūsų valstybę XIII a., jis siekė suburti kitus kunigaikščius.  Jau 1219 m. buvo sudaryta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Voluinės. Tie įvykiai minimi Hypatijaus metraštyje. Šiame dokumente išvardyti 21 lietuvių kunigaikščiai, kurie dalyvavo sutartyje. Tai susitarimo siekis, bet dar ne valstybė, tačiau jau link Lietuvos gimimo. Tarp jų buvo penki vyresnieji kunigaikščiai: Živinbutas, Daujotas, Vilikaila, Dausprungas, Mindaugas. Mindaugas ėmėsi iniciatyvos, įvairiais būdais, įkurti  Lietuvos valstybę, tarp kitų Vakarų valstybių. Pasitelkė visokius, tame tarpe ir diplomatinius, būdus, siekdamas Vakarų krikščioniškosios civilizacijos pripažinimo: kunigaikštis Mindaugas 1251 m. pasikrikštijo, o 1253 liepos 6 d. buvo karūnuotas kaip Lietuvos karalius. Taip užgimsta Lietuvos valstybė. Žinoma, tai buvo Viduramžių valstybės sukūrimas su to laikmečio gentinės valstybės bruožais. Tačiau čia buvo padėti mūsų valstybingumo pamatai, ant kurių mes tęsiame statyti šiandien.

Dabar, XXI a. kurdami naują, demokratinę valstybę, visi esame kaip Mindaugas, t.y. kiekvienas turime savo jungiantį vaidmenį joje, kad Lietuva gyvuotų, klestėtų ir tarnautų kitiems. Visų mūsų mintys, tikėjimas, sąžinė ir darbai kuria, puoselėja bei saugo Lietuvos valstybę šiandien.  Saugokime vienybę vienas kito pagarbos, supratimo dvasios bei bendro darbo ryšiais. Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais. (Ef 4, 2-3)

Gyvenkime drąsiai, garbingai ir kūrybingai. Savo darbu ir meile kurkime Lietuvą, praturtindami vieni kitus, kad mūsų tautos vardas tarp kitų skambėtų oriai – kaip mūsų derlingoje žemėje užaugintos ir su meile iškeptos duonos skonis liudija šio krašto vertybes.

Melskime Dievą už Lietuvą, kad mūsų valstybės stiprybė būtų ne vien ekonomika ar kariuomenė, bet ir žmonių vienybė, pagarba tiesai, atsakomybė bei tikėjimas. Tegul Mindaugo pradėtas valstybės kūrimo darbas įkvepia ir mus statyti ne tik stiprią Lietuvą, bet ir tvirtą savo gyvenimo pamatą – ant Dievo, kuris vienintelis gali suvienyti žmonių širdis.