Birželio pradžia
dosniai pabėrė
žiedų mozaiką,
be skaičiaus
ant pievų,
ant medžių,
ant žolelių visų.

Žiedas prie žiedo,
spalva prie spalvos,
nušvito jų žaismas –
šviesa prie šviesos.

Kvapas prie kvapo,
dvelskmas jautrus,
šiltas vėjelis
audžia sapnus.

Rodos, pasaulis
atgijo jėga,
viskas suspindo
didžia prabanga.

Kolonos ir arkos
žiedų apsupty,
palaimoj sustingo,
nuščiuvo many…

Įkvėpsiu šiltos
vasaros kvapą
vidun…
gelmėj sulaikysiu,
į p ū s i u –
savon atmintin…

Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte. (Gg 2, 12)

Jie gyvens ramiai ir be baimės. (Sof 3, 13b)

(ramios lankos, 26-06-02)