Žydų sabatas prasideda penktadienį prieš 18 val., kai saulė nusileidžia. Evangelijos pasakoja, kad Jėzus, savo kančios penktadienį, atidavė dvasią dar neprasidėjus sabatui. Slaptas Jėzaus mokinys Juozapas iš Arimatėjos ir moterys paėmė Jo kūną nuo kryžiaus taip pat prieš sabatą ir paguldė naujame Juozapo kape. (Mt 27, 57-61, Mk 15, 43-47, Lk 23, 50-56, Jn 19, 38-42)

Didysis Penktadienis, arba anglosaksų šalyse dar vadinamas Geruoju penktadieniu (Good Friday), yra Kristaus pasijos ir kryžiaus mirties diena. Tą Paschos dieną, kaip buvo įprasta, aukštieji kunigai šventykloje aukojo atpirkimo avinėlį. Tai ilgaamžis Kristaus įvaizdis, išpranašautas Senojo Testamento pranašystėse apie Mesiją, aukaujantį savo gyvybę už žmonijos nuodėmę. Nuo vyriausiojo kunigo Kajafo „rankos”, t.y. jo pasakimu, Kristaus gyvybė buvo atiduota kryžiaus keliui: „Geriau, kad vienas žmogus mirtų už visą tautą…” (Jn 18, 14)

Pascha (Pesach – praėjimas) – pati didžiausia žydų šventė. Žydai švenčia išėjimo iš Egipto vergystės atminties šventę, kai Dievas Savo rankos galia ir stebuklais išvedė Izraelį į laisvę.

Paskutiniąją savaitę prieš mirtį, Kristaus kiekviena diena buvo reikšminga. Dauguma detalių ir pokalbių yra užfiksuota evangelijose. Jos primena mums mūsų gyvenimo politinių kovų scenas ir metodus. Nors tūkstantmečiai praėjo, bet metodai dažną kartą yra tie patys…