Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius! (Ps 90, 2)

Šiais metais, gruodžio 1-ąją, pirmąjį mėnesio sekmadienį, prasidėjo pirmoji Advento savaitė. Koks sutapimas, kad trys pirmumai susijungė į vieną dermę, nelyg pats kalendorius norėtų priminti mums, kad Dievas yra pirma visų dalykų, visų gyvenimo reiškinių ir Jam suteikiame pirmumą visame kame.

Advento pradžia – tai laukimo ir vilties metas, kai tyliai ruošiame savo širdis švęsti artėjantį Kristaus gimimą, laukdami gaivaus Dievo aplankymo. Tai laikas sustoti, permąstyti gyvenimo prasmę ir leisti Dievui pripildyti mūsų kasdienybę šviesos. Pradėkime Adventą klausydamiesi Jo balso ir trokšdami Jo artumo. Niekas taip nuostabiai negali priartinti prie Dievo, kaip paprasta tikinčio malda, ar maldingai nukreiptas žvilgsnis nuo šurmulio į Jo kelius.

Krikščionybės lobynas apstus Advento maldų, himnų, giesmių, pasiekusių mus iš skirtingų Bažnyčios amžių, tradicijų ir laikotarpių, kurios kviečia žvelgti gilyn, pakelti sielą aukštyn, atsiverti asmeniniam santykiui su Dievu. Kiekvieną savaitę iki Kalėdų paruošiu po adventinę maldą-meditaciją.

Šį kartą prisilieskime prie visai nesenos, praeito šimtmečio dvasinio mąstytojo ir tarno Henrio J. M. Nouweno, adventinės maldos.

MALDA
Viešpatie Jėzau,
Šviesos ir tamsos Valdove,
atsiųsk mums savo Šventąją Dvasią,
kad Ji paruoštų mus Kalėdoms.

Mes, kurie turime tiek daug darbų, ieškome ramių vietų, kuriose galėtume kasdien išgirsti Tavo balsą.
Mes, kurie esame sunerimę dėl daugelio dalykų, laukiame, kada Tu ateisi pas mus.
Mes, kurie esame palaiminti tiek daugeliu būdų, trokštame pilnos Tavo karalystės džiaugsmo.
Mes, kurių širdys yra sunkios, ieškome Tavo artumo džiaugsmo.

Mes esame Tavo tauta,
einanti tamsoje, bet ieškanti šviesos.
Tau sakome: „Ateik, Viešpatie Jėzau!“
Amen.

Henri J. M. Nouwenas (1932–1996) – olandų katalikų kunigas, rašytojas ir tarp įvairių krikščioniškų konfesijų žinomas XX a. teologas, palikęs gilų pėdsaką daugelio žmonių dvasiniame gyvenime. Jo darbai kviečia į gilesnį Dievo artumo išgyvenimą, paprastumą ir meilę artimui. Gyvenime jis nuolat ieškojo tylos ir kontempliacijos, tuo pat metu aktyviai rūpindamasis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais. Jo raštai – tai švelnus kvietimas atrasti Dievo šviesą kasdienybės tamsoje.

Nuotr. iš asmeninio albumo