Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: „Atidaryk, mano sese, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji!.. (Gg 2, 5)

Šią savaitę kviečiu toliau semkime dvasinės atgaivos iš krikščioniškųjų lobynų.
Antroji Advento savaitė kviečia mus dar giliau įsiklausyti į Viešpaties Jėzaus, tarsi Mylimojo, balsą.

Tai reiškia leisti Jo šviesai įsiskverbti ne tik į mūsų širdį, bet ir kasdienybę. Tai laikas, kai viltingai žvelgiame į Jo atėjimą, tarsi jaunavedžiai – jaunikis ir jaunoji – su jauduliu lauktų judviejų susitikimo. Kalėdinis laikas mums nuolatos primena, kad Kristaus šviesa jau dabar šildo mūsų širdis per tikėjimą Gimusiojo Išganymu, bet kartu ir ruošia mus Jo amžinajai meilei bei šlovei.

Malda

Adventinis vakaro himnas (VIII a.)

Ateik, Saule ir Gelbėtojau, apkabink
Mūsų liūdną pasaulį, pavargusią žmoniją,
Kaip jaunikis – jaunąją, kaip jaunoji – jaunikį:
Marijos įsčios – vestuvių kambarys.

Prie Tavo didžiojo vardo, Jėzau,
Tebūnie lenkiami visi keliai, tepasiduoda visos širdys.
Tegu visa, kas žemėje, vieningai šaukia Tave Viešpačiu,
Kaip dangus Tavo vardą šlovina.

Ateik šventoje galybėje, meldžiame,
Išpirk mus amžinybei.
Gink mus, kol gyvename čia žemai,
Nuo visų mūsų baisiojo priešo puolimų.
Amen

VIII a. Advento himnai – tai giliu tikėjimu persmelkti tekstai, alsuojantys nuolankia pagarba ir ilgesiu Kristui. Šie himnai atspindi to meto liturginį paprastumą, tačiau kartu ir tikėjimo šviesą, iškilmingumą. Jie jungė Biblijos tiesas su poetiška simbolika, kurioje dažnai minimi šviesos, santuokos ir išganymo įvaizdžiai. Panašios giesmės buvo tarsi dvasinė maldos bendruomenėms, kurios Adventą šventė kontempliatyviai, maldingai, laukdamos Kristaus gimimo stebuklo.

Nuotr. iš asmeninio albumo