Braškių kvapas

kai braškėm pakvimpa
ant stalo,
prisimenu
vasaros pievą,
vaikystę
ir mamą…

pieno dubenėly
išmirkusios uogos
ištrykšta burnoj
neapsakoma meilės
paguoda…

niekas vaikeliui
tuomet nebaisu –
nelieka pasauly jėgų,
kurios tai atimtų,
išplėštų,
parblokštų…

net tada,
kai jos šalia arti
nebėra,
braškių kvapas
pasiekia širdį
giliausia jos sielos
gaida…

(ramios lankos, 25-07-02)