
Kai vėjas
nuvilko rudens
puošnų rūbą,
sustingo apniūkus gamta
l a u k d a m a…
su pirmuoju sniegu
lėtuoju žingsniu
ateinančio
vilties Advento…
Amžinybės keliu
savo žvilgsnį
kreipiu
„M a r a n a t a” –
maldingai tariu…
„Ateik, Viešpatie, ateik”,
kad taptų šviesu,
ten, kur
vis dar tamsu…
(ramios lankos, 24-11-19)
Nuotr. iš asmeninio albumo
Ačiūūūū… šiuo niūriu laiku Jūsų eilės praskaidrina nuotaiką!
Dėkinga….
Malonu girdėti, ačiū, miela Dalija! 🙂