Prasidedant Didžiajai Velykų savaitei, Evangelija pagal Matą (Mt 21, 7–11) pasakoja apie Jėzaus įžengimą į Jeruzalę – sukrečiantį įvykį, kuris sujudino visą miestą. Jėzus prieš žydų Paschą ant asilaičio jojo į Jeruzalę, kur Jo laukė dramatiški, bet kartu, ir šlovingi įvykiai.

Verbų sekmadienį (šiandien mes taip jį vadiname) minia klojo drabužius, mojavo palmių šakomis ir šaukė „Osana“, tačiau šio džiaugsmo centre buvo Karalius, ateinantis ne su galia, o su nuolankumu. Pasakyta: Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas yra šitas?“ (21, 10)

Kaip anuomet sujudo Jeruzalė, taip ir šiandien vyksta sujudimas prie bažnyčių, kur žmonės skuba su Verbomis. Kas važiuoja, kas eina… į bažnyčią. Tačiau svarbiausias sujudimas turėtų būti ne išorinis, kultūrinis, rutininis, bet vidinis. Šiandien gali sujudėti mūsų širdys klausiančios, ieškančios prasmės – kai leidžiame Jam ateiti.

Dievas ieško ne paviršinio triukšmo, bet sujudintos, atviros širdies. Širdies, kuri ilgisi Jo, klausia, ieško, laukia Dievo. Verbų sekmadienis kviečia mus pasitikti Jėzų ne išoriškai, bet leisti Jam, Jo žodžiui, pamokslo žiniai įžengti į mūsų vidų — ten, kur dar yra nerimo, laukimo, abejonės ir nenumaldomo troškimo pažinti Tiesą. Nes tik sujudintoje širdyje gimsta tikras susitikimas su Gyvuoju Dievu, su Kristumi. Savo širdyse kartokime: Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse! (21, 9)🌿🙏

MALDA

Viešpatie Jėzau, mano Karaliau,
Tu ateini nuolankiai, bet kartu galingai —
ne tik į Jeruzalę atpirkti žmonių,
bet ir į širdis išgelbėti jas.

Įženk į mano vidų,
Viešpatie, kaip mano Karalius.
Sujudink mane, pažadink troškimą Tavęs,
kad iš viso širdies visada šlovinčiau Tave
Osana!

Visada pasilik manyje
dabar ir per amžius!

Amen.