
Įvairių knygų puslapiais
pasivaikščiosiu,
keliausiu,
tyrinėsiu,
o Šventajame Rašte
Dievu gyvensiu
kiekvieną dieną,
kas akimirką –
kol kvėpuosiu…
Jis (Raštas) – mano jaukiausi
malonės namai,
kuriuos šiluma pasilieka
– mano dvasios buveinė,
jaučiuosi saugiai,
ten lietūs nelyja
– mano duona kasdienė,
kurią valgau lėtai,
po trupinėlį skanauju mąsliai
– trykštanti srovė nuolatinė
girdo, prausia,
pavargusią sielą gaivina
– saugi mano slėptuvė,
joje ilsis jausmai
pakilus gyvenimo audrai
Dvasia guodžia,
ilgesy džiaugsmą išlieja,
sklando Ji nuolat tenai…
(ramios lankos, 2025-01-04)
0 Comments