Įvairių knygų puslapiais
pasivaikščiosiu,
keliausiu,
tyrinėsiu,
o Šventajame Rašte
Dievu gyvensiu
kiekvieną dieną,
kas akimirką –
kol kvėpuosiu…

Jis (Raštas) – mano jaukiausi
malonės namai,
kuriuos šiluma pasilieka

– mano dvasios buveinė,
jaučiuosi saugiai,
ten lietūs nelyja

– mano duona kasdienė,
kurią valgau lėtai,
po trupinėlį skanauju mąsliai

– trykštanti srovė nuolatinė
girdo, prausia,
pavargusią sielą gaivina

– saugi mano slėptuvė,
joje ilsis jausmai
pakilus gyvenimo audrai

Dvasia guodžia,
ilgesy džiaugsmą išlieja,
sklando Ji nuolat tenai…

(ramios lankos, 2025-01-04)