Saulėtą ir šiltą Sekminių pavakarę, gegužės 24 d. (2015), Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštę perskrodė elektrinių gitarų garsai ir būgnų ritmai, patraukdami šiauliečių dėmesį į neįprastą renginį – iš pirmo žvilgsnio, gana ekscentrišką teatralizuotą šou.
Bažnyčioje Šventosios Dvasios prasmė yra didžiulė. Be Jos negalime įgyvendinti Dievo misijos ir paliepimo…
Nuo pat pirmos akimirkos, kai gegužės 15 d. lėktuvu pakilau į dangaus žydrynę, supratau, kad Viešpats neša mane ant Savo sparnų. Tą savaitgalį buvo suplanuota mano tarnystė evangelinėje Dublino lietuvių bendruomenėje.
“Dievas mano, viskas mano! Ko daugiau galėčiau norėti? Kokios didesnės laimės trokšti?
Tai žavūs žodžiai, bet tik tam, kuris myli ne pasaulį ir ne tai, kas iš pasaulio, bet Jėzų.”
Šventasis Raštas atveria mums, kad senajame pasaulyje piemenimis buvo ne tik vyrai, bet ir moterys, kurios saulei nusileidus eidavo prie vietovės šulinio girdyti savo ganomos kaimenės arba semti vandens artimiesiems, namiškiams.
Pagrindinis bendravimo uždavinys bažnyčioje
„Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42).
Ps 122, 1 „Džiaugiausi, kai jie man pasakė: „Eikime į Viešpaties namus!”
Paraginimas ateiti į Dievo namus pradžiugina Dovydo širdį. Be namų žmogui nėra gerai.
