Bažnyčios tėvų mintys
-
Klemenso Romiečio mintys (I a.)
„Pasinerkite į Šventus Raštus – Tiesos Raštus, įkvėptus Šventosios Dvasios. Supraskite, kad juose nėra parašyta nieko kas būtų neteisėta ir suklastota”.
-
Iš Barnabo laiško (II a. pr.)
„Jėzus atnaujinęs mus nuodėmių atleidimu, padarė mus kitos rūšies, turinčius sielą kaip vaiko, tarsi iš naujo mus sukūrė. Ir tarė Viešpats matydamas gražų mūsų sukūrimą: Aukite ir dauginkitės bei pripildykite žemę”
-
Hermo mintys (II a.)
„Prie žmogaus būna du angelai – vienas teisumo, kitas piktybės. <…> Teisumo angelas yra švelnus, kuklus, romus ir taikus. Vos tik nužengęs į tavo širdį, ima tau kalbėti apie teisumą ir skaistumą, prakilnumą, nereiklumą, apie visus teisius darbus, apie visas taurias dorybes.
-
Jono Auksaburnio mintys (IV a.)
„Ne tiek nuostabu matyti, kaip moterys, sekusios Jėzumi, susirišo su Juo – mūsų Gelbėtoju visa širdimi tomis dienomis, kai per Jo nusižeminimo skraistę švietė Dievo šlovė stebuklais ir negirdėtais žemėje pamokslais.
-
Iš Didachės (I a. pb. – II a. pr.)
Nebūk kaip tas, kuris tiesia ranką imti, bet ją slepia, kai reikia duoti. Nedvejok, ar duoti, ir duodamas nemurmėk, nes patirsi, kas Tas dosnusis, kuris tau atlygins.
-
Tatiano mintis (II a.)
„Žmogų reikia gerbti žmogiškai, o bijoti dera vien tik Dievo, kurio neregi žmogaus akis ir neapima joks menas.”
-
Klemenso Aleksandriečio mintys (II a. pb. – III a. pr.)
„Taupyk laiką” pasakyta arba todėl, kad gyvenimas trumpas ir nereikia tuščiai šio laiko eikvoti, arba todėl, kad reikia taupyti kasdieniame gyvenime, idant, kaip sako išminčius, net ir daug metų gyvendamas, nepritrūktum būtiniausių dalykų”.
-
Iš Laiško Diognetui (II a.)
„Niekas iš žmonių Dievo nematė, niekas nepažino – Jis pats jiems pasirodė. Pasirodė per tikėjimą – jam vienam leista regėti Dievą.
-
Aurelijaus Augustino mintys (IV a.)
„Mūsų širdis nežino ramybės, kol nenurimsta Tavyje. <…> Šaukiasi Tavęs, Viešpatie, mano tikėjimas, kurį davei man, kurį įkvėpei man per savo Sūnaus žmogiškumą, per savo Skelbėjo tarnystę”.
-
Klemenso Aleksandriečio mintys (II a. pb. – III a. pr.)
„Glaustis dera prie šventųjų, nes tie, kurie prie jų glaudžiasi, bus pašventinti. Todėl ir Teognidas rašo: ‘Iš prakilniųjų kilnumo išmoksi, bet su prastaisiais, pats, susidėjęs, esamo proto neteksi”.
-
Iš Barnabo laiško mintys apie brolių vienybę (II a.)
„Nebūkite vieni, savyje užsidarę kaip jau išteisinti, bet į vieną vietą suėję kartu ieškokite, kas jums bendrai naudinga.
-
Klemenso Aleksandriečio mintys (II a. pb.)
Dvasios rasa sotindamiesi, giesmes tiesias, gyrių atviraširdį Kristui Karaliui – šventą atlygį už gyvenimo mokslą kartu sugiedokim.