Bažnyčios tėvų mintys
-
Tomo Kempiečio mintys (XV a.)
„Meilės jokia sunkenybė nevargina, jokia baimė jos negąsdina, bet, kaip visur besiskverbianti galinga liepsna, ji kyla į dangų ir skina sau kelią per visas kliūtis. Meile liepsnojančios širdies karštis veržiasi iki pat Dievo…”
-
Petro Damaskiečio mintys (XII a.)
„Apaštalas sako: ‘be paliovos melskitės’, t. y. jis moko prisiminti Dievą visuomet ir visur, kad ir ką jaustum ar regėtum.
-
Iš „Atviri keliauninko pasakojimai savo dvasios tėvui” (Rusija, XIX a.)
„Įdėmiai pažvelgęs į savo vidų, įsitikinau, kad aš nemyliu savo artimo. Nes ne tik nesiryžtu paaukoti savo gyvybės dėl artimo, bet dėl jo neaukoju savo garbės, gerovės ir ramybės.
-
Iš Didachės (I a. pb. – II a. vid.)
„Tau nutinkančius dalykus priimk kaip gera, žinodamas, kad niekas neįvyksta be Dievo.”
-
Ignoto Antiochiečio mintys apie santykį su kitais (II a.)
„Nepaliaudami melskimės už kitus žmones, nes juose gyva atsivertimo viltis, kad galėtų atrasti Dievą. Pagelbėkite jiems tuo, kad jie galėtų pasimokyti iš jūsų darbų!
-
Klemenso Aleksandriečio mintys apie tikėjimą, augantį meilėje (IIIa., Stromatai II)
Bažnyčią palaikanti dorybė yra tikėjimas, kuris išgano Dievo išrinktuosius. Vyriškai narsus tikėjimas – tai ištvermė.
-
Jono Neūžaugos mintys apie sielos troškimą būti atverstai ( IV a.)
„Viename mieste gyveno paleistuvė ir turėjo daug mylimųjų. Miesto valdytojas jai tarė: „Pažadėk, kad būsi gera, ir aš tave vesiu.”
-
Tėvo Arsenijaus mintys (IV a.)
„Visomis galiomis stenkis gyventi vienybėje su Dievu, ir įveiksi visas išorės aistras.
-
Tėvo Agatono mintys apie maldą (VII a.)
„Nėra didesnio triūso už meldimąsi Dievui. Kad ir kokį gyvenimą žmogus sau pasirenka, jei tik ištveria, jis randa ramybę. Malda – sunkus darbas ir nuožmi kova iki paskutinio atodūsio.”
-
Morkaus Asketo mintys apie sielos vienybę su Dievu (V a.)
„Siela, viduje susivienijusi su Dievu, iš to didžiausio džiaugsmo darosi lyg geranoriškas geraširdis vaikas ir nieko nebesmerkia – nei graiko, nei pagonio, nei žydo, nei nusidėjėlio, bet į visus žvelgia tyromis akimis, neteikdama reikšmės šiems skirtumams, vienodai džiaugdamasi visu pasauliu ir trokšdama, kad visi graikai ir žydai, ir pagonys garbintų Dievą.”
-
Vienuolio Nikiforo mintys (VIII a.)
„Vidinėms širdies pratyboms reikia teisingo ir išmanaus mokytojo. Jeigu jo neturi, atkakliai ieškok;
-
Sinajaus vienuolio Jono Pakopininko mintys (VI-VII a.)
„Tyluma yra maldos motina, grįžimas iš nuodėmių nelaisvės, nepastebimas dorybių auginimas ir nepaliaujamas kopimas į dangų.