Krikščionybės perlai
-
Vienuolio Nikiforo mintys (VIII a.)
„Vidinėms širdies pratyboms reikia teisingo ir išmanaus mokytojo. Jeigu jo neturi, atkakliai ieškok;
-
Sinajaus vienuolio Jono Pakopininko mintys (VI-VII a.)
„Tyluma yra maldos motina, grįžimas iš nuodėmių nelaisvės, nepastebimas dorybių auginimas ir nepaliaujamas kopimas į dangų.
-
Tomo Kempiečio mintys (XV a.)
„Kas randa Jėzų, randa begalinį turtą arba gėrybę, didesnę už visas gėrybes. Kas netenka Jėzaus, netenka daug daugiau, negu viso pasaulio.”
-
Simeono Naujojo Teologo mintis (X a.)
„Tik tas, kas nepaliaujamai meldžiasi, visas dorybes aprėpia.” (Simeonas Naujasis Teologas, X a., „Gėrio meilė”)
-
Origeno mintys apie širdies gelmes (III a.)
„Gerk vandenį iš savo talpyklos, – tyrą vandenį iš savo šaltinio. Tu, klausytojau, stenkis turėti savą talpyklą ir savo šaltinį, kad paėmęs Šventraščio knygą, suprastum, ko pasimokei bažnyčioje. Stenkis ir pats atsigerti iš savo dvasinio šaltinio.
-
Metodijaus Olimpiečio mintys (III-IV a.)
„Skaistybe vilgomi sielos sparnai, kiekvieną dieną pratinami pakilti virš žmogiškų siekių, iš tiesų auga ir darosi lengvesni.
-
Jono Auksaburnio mintis apie artimo meilę (IV a.)
„Niekada nepalikime tų, kurie nupuolė, net jei iš anksto žinotume, kad jie nepaklausys mūsų.”
-
Aurelijaus Augustino mintys (IV a.)
„Laimingas, kuris myli Tave, o mūsų bičiulį, dėl Tavęs. Tik tas nepraranda nė vieno brangaus asmens, kuriam visi svarbūs Tavyje. Jų negalime prarasti, nes Tu – neprarandamas.
-
Jono Auksaburnio mintys apie maldą (IV a.)
„Niekas tenesako, kad neįmanoma nuolat melstis užsiėmus kasdieniais rūpesčiais ar negalint būti šventovėje. Kur tik būtumei, visur gali savo mintyse užkurti aukurą Dievui melsdamasis.
-
Makarijaus Egiptiečio mintys (IV a.)
„Kaip stropiai dirbama sodinant vynuoges ir trokštant gauti derlių, o jeigu vynuogės neužderės, visas triūsas nueis perniek, taip ir meldžiantis: jei nerasime savo širdyje dvasios vaisių, t.y. meilės, ramybės, džiaugsmo ir kt., bergždžias bus mūsų darbas.
-
Origeno mintys (III a.)
„Mano mylimasis panašus į stirną ar į elnių jauniklį Betelio kalnuose (Gg 2,9). Betelis verčiamas kaip „Dievo namai”. Būk Dievo namų kalnas, ir ateis pas tave Sužadėtinis, panašus į stirną ir elnių jauniklį.”