Krikščionybės perlai
-
Levo Tolstojaus mintys apie Dievą
Mums yra žinoma tik tiek, kiek pats Dievas nusprendė mums atskleisti apie save. Viena iš Dievo savybių yra šviesa, Jis pats mums apsireiškia. Jėzus mums liepė ne tik Dievą mylėti, bet ir į šią meilę sudėti visą save, savo protą, širdį, ir sielą. Kur pasireiškia tokia meilė Dievui, nubunda ir visos kitos meilės rūšys.
-
Aurelijus Augustinas apie sielos dieviškumą (IV – V a.)
Dievas taip nusižemino, kad pats tapo žmogumi, tai įvyko tam, kad žmonės būtų išaukštinti iki tokių aukštumų, jog būtų dievais. Dieviškai sielai nėra ribų, nėra skirtumų – apie ją galima pasakyti, kad ji visur ir niekur vienu metu. Pati didžiausia Dievo šventykla glūdi žmogaus širdyje.
-
Tėvelių dienai – Tėčio dekalogas pagal Bruno Ferrero
Sveikindama visus tėvelius, jaunesnius ir vyresnius, siūlau pamąstyti, kokie esate mums brangūs ir neįkainuojami. Būkite palaiminti, mūsų brangieji! AČIŪ, KAD JŪS ESATE!
-
Amos Matronos pamokymai apie savęs supratimą
Nešamės save visur, kad ir kur eitume, ir esame bejėgiai išvengti pagundos. Daugelis kalnų atsiskyrėlių neištvėrė, jų gyvenimo būdas liko toks pat, kaip ir tų, kurie gyvena pasaulyje. Geriau gyventi minioje ir trokšti nuošalumo, nei gyvenant vienatvėje ilgėtis draugijos.
-
Jonathano Edwardso (XVIII a.) mintys apie grožį
Pasaulio grožį galima atrasti tarpusavio saldžiame sutarime – bičiuliaujantis įvairiems pradams, taip pat sutariant pasauliui ir Aukščiausiajai Būtybei. Nuostabiausias ir ypatingiausias gamtos pasaulio grožis yra panašus į dvasines grožybes, nes materialūs pradai yra tik dvasinės būties atvaizdai ir šešėliai. Tuo tarpu dvasinis grožis yra nepalyginamai didesnis nei materialus.
-
Meldžiuosi meilės jėgai. Gerhardas Tersteegenas (XVII – XVIII a.)
Ašai meldžiuosi meilės jėgai Kur’ apsireiškė Jėzuje. Jai atsiduodu visa siela, Kaip kad anksčiau menkiems niekams. Geidžiau visai save užmiršti Ir meilės jūroje nugrimzti.
-
Moterų gyvieji šaltiniai (IV)
Visais laikais ir įvairiose krikščioniškose denominacijose moterys garsėjo gailestingumo, atjautos ir socialine tarnyste: maitino alkstančius, slaugė ligonius, guodė mirštančius. Kai kurios iš jų ne tik darė gerus darbus, bet ir ne mažai rašė apie tai. Kai kurios tapo išskirtinėmis gailestingumo tarnystės ikonomis, Dievo malonės gydančiais tepalais sužeistame žmonijos kūne.
-
Moterų gyvieji šaltiniai (III)
Niekas negali pasakyti taip gerai apie moterų proveržius tarnystėje ir pašaukimo tikrumą Kristuje, kaip moterys. Jos tampa seseriškuoju Bažnyčios balsu, kuris prabyla į nūdienos moterų širdis ir žadina Kristaus pašaukimą mumyse. Moterims svarbu pažinti teologių moterų raštus ir tekstus.
-
Moterų gyvieji šaltiniai (II)
Sunkiai atrasime Bažnyčios teologijos istorijoje gražesnių tekstų apie Dievo didybę, švelniąją Jo meilę, Kristaus asmens nuostabumą, žmogaus sielos gelmes. Ypatingai moterų ankstyvųjų viduramžių rašytojų ir mistikių tekstai yra nuostabūs aukščiau paminėtomis savybėmis. Pasigardžiuokite jais…
-
Kovo 8 d. proga. Moterų gyvieji šaltiniai (I)
Kovo 8 d., Tarptautinė moters diena, kai kuriose Vakarų šalyse švenčiama, kaip valstybės diena. Lietuvoje – tai atmintina diena, kurios metu siekiama įsižiūrėti į moters socialinę, ekonominę padėtį tautoje, spręsti socialinio teisingumo klausimus.
-
Valentino dienos proga Robo Bello mintys apie santuoką
Echad reiškia vienumą, sudarytą iš kelių dalių ar narių (daugybės atskirų dalių vienybė). Vyras ir moteris yra du atskiri, nepriklausomi žmonės, tačiau suėję kartu ir tampa „vienu”. Šis žodis yra labai reikšmingas, jis vartojamas gerai žinomose Šventojo Rašto vietose…
-
Maxso Ehrmanno (Makso Ermano) mintys apie ramią širdį ir tylą
Gyvenimo keliu keliauk ramiai, nekreipdamas dėmesio į triukšmą ir sumaištį. Visąlaik prisimink pasaulį, kuris atrandamas tyloje. Puoselėk gerus santykius su bet kokiu žmogumi – kiek tai įmanoma, neišduodant savęs. Savo teisybę deklaruok minkštai ir aiškiai. Klausyk kitų, netgi neapdovanotų protu, neišsilavinusių – jie irgi turi savą istoriją, savą tiesą.