Didžiojo penktadienio progai…

*

KAS KENTĖ DĖL MANĘS

Kas kentė dėl manęs,
Kas gėrė karčią taurę
Mirties pripildytą apsčiai –
Pakirstas medis žalias
Užtarė mane –
Sausuolę veleną…

Tai Kristaus kraujo
Prakaito lašai
Nukritę žemėn šiandien,
Jie liko Getsemanėj amžinai…
Erškėčių spyglių dūriai
Sudirgino opias mintis…
Apsiaustas purpuro
Apgaubęs Romiojo pečius
Nukrito priešų rankon,
O kietos vinys
Pervėrė rankas giliai,
Pagirdė kryžiaus medį
Išganymo viltis…

„Atleiski, Tėve,
Nežino jie,
Ką daro…”
Nuskambo nemirštantys,
Nekintantys Jo žodžiai…
Palaiminti juk tie,
Kurie rasti Jo kryžiaus
AMŽINOJ PAPĖDĖJ…

A.K. (ramios lankos) 24.03.29